Sukaktys, jubiliejai

Vytautas Žeimantas

Manau, kad retas, kuriam į rankas patenka Alfonso Nykos - Niliūno eilėraščių knygos, lieka abejingas. Gal būt tokių ir iš viso nėra.

Ilgai Lietuvoje apie jį buvo mažai žinoma, nedaug kalbama. Nes jo poetinis talentas atsivėrė jau jam esant išeivijoje, užjūriuose. O sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo nepriimtini, jų veikla, net kultūrinė, buvo ignoruojama.

Facebook‘e  randu ir tokias eilutes: „Alfonsas Nyka-Nykūnas yra vienas mano mylimiausių lietuvių poetų. Kas, kad išeivis žemininkas. Labiau nei Mačernis, arčiau nei Salomėja Nėris. Dėl ko? Dėl erozijos, griūties, dėl negalėjimo grįžti, dėl žodyno, magijos, mistikos, dėl to, kad jis toks trapus, skausmingas, žaizdotas, sunykęs, bet kartu intelektualus, savitas, dėl to. Jau seniai įstojau į Facebook‘e esančią grupę „Nika Nyliūnas". Ten publikuojami jo eilėraščiai, nuotrupos, dienoraščio ištraukėlės. Labai trumpos, bet kartais perskaitai ir lieka kaip dienos sentencija, kaip kvapas. Siūlau ir Jums ten įstoti."

Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus) gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.  1938 m. baigė Utenos gimnaziją. 1938-1939 m. Kaune Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Vėliau porą metų tęsė šias studijas Vilniaus universitete, kurį baigė 1942 metais.

Studijų metu artimai bendravo su  Vytautu Mačerniu ir Broniu Krivicku. Abu jo draugai tapo žinomais poetais, tačiau jų gyvenimo keliai, deja, buvo trumpi.  Vytautas Mačernis 1944 metais žuvo nuo atsitiktinės sovietinės artilerijos sviedinio skeveldros. Bronius Krivickas išėjo partizanauti, žuvo 1952 metais. 

Alfonsas Nyka-Nykūnas, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos piliečių, norėjusių išvengti Sovietų represijų, 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūrų kursus. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas, 1949 metais išvyko į JAV, apsigyveno Baltimorėje. Iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Alfonsas Nyka-Nykūnas paliko ryškų pėdsaką ir „Aidų" žurnale.  Jis pradėjo eiti 1994 metais Miunchene, vėliau už Atlanto, Brukline. Šis katalikiškas kultūros, literatūros ir politikos periodinis leidinys ėjo iki 1991 metų.

Pirmuosius eilėraščius paskelbė būdamas 18 metų.  Spausdinosi studentiškoje spaudoje. Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos" išėjo 1946 metais Tiubingene. Junginėse Valstijose, Čikagoje buvo išspausdinti kiti jo poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis" (1953 m.), „Balandžio vigilijos" (1957 m.), „Vyno stebuklas" (1974 m.), „Žiemos teologija" (1985 m.).  Jam būdingi du eilėraščio modeliai - simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. 

Alfonsas Čipkus pasirinko Alfonso Nykos-Niliūno pavardę. Kartais vartojo  slapyvardžius Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. ir kitus.

Drauge su Kaziu Bradūnu, Juozu Kėkštu, Henriku Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė". Ši lietuvių išeivių poezijos antologija pirmą kartą  buvo išleista Los Andžele 1951 metais. Joje, beje,  buvo įtraukta 1944 metais tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. Po „Žemės" pasirodymo jos sumanytojai ir autoriai, tarp jų ir Alfonsas Nyka-Nykūnas, pradėti vadinti žemininkais.

Alfonsas Nyka-Nykūnas buvo vienas iš „Literatūros lankų" redaktorių. Šis Amerikos lietuvių literatūros žurnalas ėjo 1952-1959 metais.  Ėjo žemininkų iniciatyva. Tai buvo vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. Alfonsas Nyka-Nykūnas rašė straipsnius, recenzijas, esė, pasireikškė kaip įžvalgus ir kompetentingas kritikas.

Alfonso Nykos-Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Man jis yra labiau  filosofiškas poetas. Ir jo filosofiją nėra lengva perprasti, nes ji dažniausiai būna  įausta į sudėtingą vaizdą. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. Poeto kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti". Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria jį nuo lyrikų. O šiap Alfonsas Nyka-Niliūnas yra artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta, lietuvybe, tėvyne Lietuva.

Alfonsą Nyką-Niliūną galima priskirti ir prie poeto modernistų. Jam tikrovė, tiesa yra paslaptis. Poeto kūrybos žmogus, daug ką išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, vaizduote ar  emocijomis. Jis savas problemas sprendžia remdamasis filosofija, poeto  žmogus įjungiamas į pažinimo veiksmą, atskleidžiami jo išgyvenimai, nuojautos. Poetas ieško tikrovės, tiesos ir per save.

Alfonsas Nyka-Nykūnas pasižymėjo ir kaip produktyvus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą". Iš poetų jam svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų - M. Heidegeris.

„Man vertimas - kaip tam tikra pramoga, arba negalėjimo nieko kito daryt apraiška. ...dėl to, kad labai sunku, labai sunku nefalsifikuot. Poezija yra neišverčiamas dalykas. Niekas, tiesą sakant - ir proza neišverčiama. Tai, kada darai ką nors ir aiškiai žinai, kad tai savotiškas iššaukiantis dalykas... Aš nesakau, kad būtų nemalonu verst, sunku, bet... Dalykas yra pavojingas panašiai kaip ir žurnalistika, pavyzdžiui...", - rašė Alfonsas Nyka-Nykūnas.

Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, poeto kūryba sugrįžo į Tėvynę. Vilniuje „Vagos" leidykla 1989 metais išleido eilėraščių rinkinį „Būties erozija", leidykla „Baltos lankos" 1996 metais dvi knygas  - „Eilėraščius" bei literatūros, kritikos ir polemikos knygą „Temos ir variacijos". 2010 metais „Baltos lankos" išleido ir Alfonso Nykos-Niliūno versta ir sudaryta knygą „Poezija iš svetur", supažindinančia lietuvių skaitytoją su itin kokybiškais Alfonso Nykos-Niliūno poezijos vertimais į lietuvių kalbą tokių pasaulinio garso poetų kaip Edgar Allan Poe, Thomas Stearns Eliot, Charles Baudelaire ir kitų.

„Rytą - Vivaldi (kuris visuomet pakelia mano darbingumą). Per visą dieną, t. y. per maždaug 6 darbo valandas, galutinai paruošiau „Poezijos iš svetur" leidimo projektą, tarp kitų dalykų, griežtai apsispręsdamas nuo šiol nieko, nė mažiausios jotos nebekeisti ir nebetaisyti, t. y. nepasiduoti tobulumo iliuzijai, kaip lygiai negalvoti, kad viskas beviltiškai blogai," - tada rašė Alfonsas Nyka-Nykūnas, pateikęs šioje knygoje žinomiausių anglų, amerikiečių, japonų, italų, prancūzų, vokiečių poetų eilėraščius, jo paties verstus į lietuvių kalbą.

Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje 1999 metais išleisti jo „Dienoraščio fragmentai" du tomai (1t.: 1938-1970, 1998; 2t.: 1970-1998). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eigą. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto, kiti istoriniai įvykiai , juolab jo asmeniniai nutikimai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.

Alfonsui Nykai-Nykunui 1997 metais buvosuteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.