Jis gimė Palangoje 1944 m. birželio 6 d., ten mokėsi. 1964-1971 m. dirbo „Sporto" laikraščio, 1967-1971 m. „Švyturio" žurnalo korespondentu. 1970 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete baigė žurnalistiką. Nuo 1971 m. universitete dėstė spaudos istoriją, vėliau - žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką.

1978 m. Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute apgynė disertaciją apie Lietuvos kino publicistikos istoriją, tapo menotyros mokslų kandidatu. 1978-1979 m. stažavosi Sorbonos universitete. 1982 m. suteiktas docento vardas.

1984- 1991 m. buvo Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 1990 m. Buvo LŽS valdybos Prezidiumo narys. 1990-1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992-1995 m. generalinis direktorius.

1991 m. inicijavo abiejų VU Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. 1991 - 1992 m. - VU KF Žurnalistikos instituto direktorius. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1995 m. dienraščio „Lietuvos rytas" politinis apžvalgininkas. 1995 m. įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius. 1996-1998 m. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.

Parašė ir išleido daug knygų: "Žmonės ir laikas lietuvių kine", (1980, anglų ir vokiečių k.), "Lietuvos kinas", (1981 m., rusų k.), "Iliuzijų mugėje" (1983), "Lietuvos kinematografininkai" (1986), "Nešk, Dauguva, atminimą" (1988), "Apie filmo suvokimą" (1988), "Medyje angelas verkia: aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir kūrybos kronika" (1991), "Septynios vienatvės Paryžiuje" (1993), "Karštos dienos Atlantoje" (1997), "Oskaras Milašius, arba Septynios vienatvės Paryžiuje" (1999), " Imk, klajokli, žibintą vilties: poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo kronika" (2000), "Žiniasklaidos bylos Europos žmogaus teisių ir Lietuvos teismuose" (2002), "Prarasto laiko nebūna" (2004), "Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje: Vytauto Žalakevičiaus kūrybos ir gyvenimo pėdsakais" (2008).

Jo kūrybinė ir pedagoginė veikla buvo aukštai įvertinta. 1996 m. jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, 2002 m. - Vytauto Gedgaudo premija, 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius, 2005 m.- Juozo Tumo-Vaižganto premija už knygą „Prarasto laiko nebūna".

Nuoširdžiai sveikiname jubiliatą su gražia sukaktimi, linkime tvirtos sveikatos, ilgų kūrybingų metų, visada giedros nuotaikos.

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.