2024 m. spalio 31 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Alfonso Čepausko mitologinės istorinės interpretacijos

2014-07-03
 
 

Nijolė NEVČESAUSKIENĖ

Dailėtyrininkė

 

Liepos 8 dieną, 17 val. LDS "Arkos" galerijoje (Aušros vartų g. 7, Vilniuje) įvyks Alfonso Čepausko grafikos ir skupltūros jubiliejinės parodos "Istorinės interpretacijos" atidarymas.  

Alfonso Čepausko kūryba daugiaplanė ir universali. Jo meninių idėjų lauke ekslibrisas, estampas, asambliažas, skulptūra, koliažas. Kelionėse nusipiešti architektūros, keliautojų, poilsiautojų, prašytojų eskizai, tapybos etiudai, tartum mažos poetinės miniatiūros, pasakoja gyvenimiškas istorijas.

Kūrybos kelią pradėjęs nuo mažosios grafikos ir ekslibrisų, A. Čepauskas  iš miniatiūrinių vaizdinių pasaulio išsiveržė į sudėtingos ir įvairiaplanės grafikos erdves, kuriose susiformavo ir atsiskleidė jo savitas mitologinis, filosofinis pasaulis, pagrįstas Lietuvos istorijos, tėvynės temų interpretacijomis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio lino raižiniuose akcentavo būdingą monumentalių ir apibendrintų, stilizuotų formų ritmą ir ekspresionistinę raišką, artimą Kauno meno mokyklos tradicijai („Medkirčiai", „Apokalipsės teatras"). Improvizacijos Vilniaus miesto temų grafikos kalba juvelyriškai išgryninta. Ofortai akcentuoja erdvę, kurioje jungiasi atpažįstamų Vilniaus miesto senosios architektūros paminklų poetinės vizijos su siurrealistiškai įaustais žmonių rankų, veidų, figūrų, gamtos motyvais.

A. Čepausko grafika perteikia ir patriarchalinio kaimo sureikšmintą modelį. Buities fiksavimas joje virsta sakraliais būties ženklais su liaudies medžio raižinio atspaudo, koplytstulpio silueto ar rūpintojėlio pėdsakais („Jaunystės prisiminimai", „Šventadienis", „Samogithia"). Autorine technika sukurtuose estampų cikluose „Žemiškos interpretacijos", „Būties paženklinimas", „Gyvenimiškos atodangos", „Pastangų eksplikacija" meninės būsenos dominante  tampa filosofinis žmogaus būties suvokimas ir pastangos aprėpti dar nepažintus jos aspektus.

Ypač svarūs plastine ir idėjine prasme yra eksponuojami šioje parodoje mitologiniai istoriniai grafikos ciklai „Karšuvos poringė", „Trapėnų kronikos", „Išlikimo kelias". Juose atskleidžiama Žemaitijos istorija, legendos, visai Lietuvai svarbi valstybingumo, laisvės, kovų  ir kasdieninio gyvenimo cikliškumo simbolika. Šešiolikos lakštų „Trapėnų kronikos" cikle realūs žmonių darbai, dramatiški kovų epizodai, kalba apie monumentalią tautos gyvybės idėją, gimtojo krašto istoriją, Pilėnų tragiškos kovos legendą. Dviejų dalių „Karšuvos poringės" ciklo trisdešimt dviejuose lakštuose daugiaprasmės viduramžių legendų ir realių įvykių improvizacijos, atspindinčios karšuvių kovas, buitį bei istorinius lūžius XIX-XX a. pirmoje pusėje („Lemiamas susitikimas", „Nesvetingi kontaktai". „Išvarymas", „Ant bruko"). Daugelis jų būdingi ir visam kraštui. Apie vykusias žemaičių kovas sukurtas ciklas „Išlikimo kelias". Kupini grėsmingos nuojautos, kautynių įtampos reljefiški lakštai atskleidžia sunkios ir permainingos istorijos epizodus: kovų, pergalių ir įsibrovėlių prapulties įvaizdžius („Skuodo kautynės", „Durbės sankirtis", „Galas").

Naujausiame devynių lakštų „Lizdeikos" cikle viena žinomiausia Vilniaus įkūrimo legenda. Sudvejintais piešinio kontūrais lyg senųjų Vilniaus monetų reljefais perteiktas šios istorijos legendinis scenarijus, kuriuose kunigaikščio Gedimino ir krivio Lizdeikos veiklos ir įtakojimų interpretacijos.

Formos vitališkumas ir plastinė įtaiga būdinga A. Čepausko skulptūroms. Jas skobia, drožia iš medžio, lanksto ir kniedija iš metalo, raižo akmenį, granitą, marmurą. Ekspozicijoje - medžio skulptūrose galima jausti liaudiškų skulptūrų, koplytstulpių įtaką. Akmens miniatiūrinės skulptūrėlės pateikia ne tik gamtos pavidalams artimas nešlifuotų akmenų formas, bet ir išreiškia autentišką primityviosios skulptūros plastiką. Ypač originalios ažūrinės iš metalo juostelių išlankstytos buitinių, sportinių, sakralinių skulptūrėlių kompozicijos. Kitokį, kampuotą siluetą turi iš ofseto plokščių išlankstytos monumentalių formų skulptūrėlės, kuriuose plastinių judesių, iškilimų, įlenkimų įvairovė sudaro šviesos ir šešėlių žaismą.

Alfonso Čepausko kūryba atspindi ir nudienos meno tendencijas. Jis bando atskleisti materijos ir dvasinės paslapties klodus ir talpia menine kalba išreikšti istorinę atmintį.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-07-03 08:38
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media