2022 m. rugpjucio 12 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Paskytęs savo gyvenimą fotografijai ir fotografijos istorijai. Žurnalistikos korifėjui Virgilijui Juodakiui – tik 80!

2014-05-09
 
Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

 

Vytautas Žeimantas

 

Su lengvo humoro doze

 

Dabar dažnai tenka susitikti su Virgilijum Juodakiu. Ir beveik visada jį matau su gera nuotaika, linksmą, pilną įvairių idėjų,  į gyvenimą žvelgianti su lengvo humoro doze. Prisimenu, dar visai neseniai jis kibo man į atlapus siūlydamas LŽS svetainėje įsteigti humoro skyrelį: „Žurnalistai per savo darbus patenka į įvairiausias netikėčiausias situacijas. Jie turės ką papasakoti. Pasijuoksime kartu". Kartu su nauja idėja Virgilijus atsiuntė ir pluoštelį savų prisiminimų - šmaikščių humoristinių vaizdelių.  Taip jis tapo LŽS naujos rubrikos „Pasijuokime kartu" krikštatėviu. Savo humoristiniais prisiminimais peni šią rubriką ir dabar. O jam juk jau ne  pirmoji jaunystė. Pragyventa nemažai metų, per kuriuos būta ir gražių pasiekimų, kūrybinio polėkio, būta geros draugystės, meilės, būta, deja, ir išdavystės.     

 

Išdavystė

 

Prisimenu, kai dirbau „Vakarinių naujienų" redaktoriumi, į mano kabinetą pasibeldė kolega Adolfas Strakšys, pasiūlęs laikraščiui vieną išdavystės istoriją. Aš ją paskelbiau, nors tai lietė žinomą žmogų - profesorę Sarą Ginaitę, dėsčiusią Vilniaus konservatorijos, vėliau universiteto studentams politinę ekonomiją. Kolega Adolfas aprašė istoriją jauno konservatorijos studenčioko Virgilijaus Juodakio, per politinės ekonomijos seminarus uždavinėjusio dėstytojai Sarai Ginaitei per daug klausimų. Jis papasakojo ir tai, kas nutiko gal kiek per smalsiam studentui. Atnešė ir skundo faksimilę.

Apie tai dabar Virgilijus Juodakis prisimena: „1954 m. buvau priimtas į Vilniaus konservatoriją. Dabar tai Muzikos ir teatro akademija, veikianti tuose pačiuose rūmuose. Mokiausi ir grojau Vilniaus lietuvių bei rusų dramos teatrų spektaklių orkestrėliuose. 1957 m. buvau jau trečiame kurse. Pagal politekonomijos dėstytojos Saros Ginaitės (vėliau -  Rubinsonienė) skundą buvau suimtas ir atsidūriau KGB rūsiuose. Mane nuteisė už antitarybinę propagandą pagal tuo metu populiarųjį 58 straipsnį. Atsidūriau Mordovijos lageriuose".

 

Pabėgimas iš tremties

 

Ir pasakoja jis tai su šypsena. Taip, jo gyvenime buvo kilimo, buvo ir kritimo. Nesėkmių patirta jau pačioje jaunystėje. Jis gimė Šilutėje 1934 metų gegužės 12 dieną. Mama buvo mokytoja, tėtis policininkas. Po Šilutės šeima gyveno Klaipėdoje ir Kretingoje. Tačiau tremties neišvengė. Juodąją 1941 birželio 14 dieną Juodakių šeima buvo ištremta į Komiją.

„Būdamas 12 metų ryžausi bėgti iš tremties. Karas ką tik buvo pasibaigęs, 1946 metais vienas pabėgau iš Komijos. Per Kretingą ir Telšius atsidūriau Kaune. Čia 1954 baigiau vidurinę mokyklą - Kauno 1-ją berniukų, nors tada jau ji vadinosi Komjaunimo vardo, o prieš karą ir dabar - Kauno „Aušros" mokykla. Tais pačiais metais baigiau ir Kauno J.Gruodžio muzikos mokyklą. Mokiausi groti violončele. Diplome buvo įrašyta - muzikos mokytojo ir orkestro artisto specialybės. Vakarais grojau Kauno operetės teatre, garsiojoje „Tulpėje", kitose kavinėse. Paskutinę vasarą grojau Palangoje, „Jūros" restorane", - prisimena Virgilijus.

Vėliau sėkmingas įstojimas į Vilniaus konservatoriją, per didelis smalsumas politinės ekonomijos seminaruose, nes jam vis atrodė, kad ten kažkas ne viskas tikra, tarsi baltais siūlais siūta, dėstytojos skundas, trumpas teismo procesas, ir vietoje violončelės kirvis ir pjūklas Mordovijos miškų kirtyklose.

„Po metų grįžęs iš lagerio neturėjau teisės nei gyventi, nei dirbti arčiau nei 100 km nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Konservatorija manęs atgal nepriėmė. Bet drąsių žmonių atsirado, padėjo man. Nepabūgo ir priėmė dirbti į Filharmonijos simfoninį orkestrą mane iš konservatorijos žinojęs kompozitorius ir dirigentas Balys Dvarionas. Taip „užsikabinau" Vilniuje. Ir registraciją apturėjau. Po poros metų su simfoniniu orkestru teko atsisveikinti", - prisimena Virgilijus.

 

Pirmieji žingsniai fotografijoje

 

„Kadangi buvau jau prakutęs foto mėgėjas, ėmiausi fotografijos ir gaidų perrašinėtojo darbo. Prisiglaudžiau „Jaunimo gretų" fotolaboratorijoje. Tuo metu čia dirbo mano klasiokas Adauktas  Marcinkevičius. Čia prasidėjo pažintys su spaudos pasauliu. Čia susipažinau su Jonu Bulota. Kuris kažkodėl pasišovė ilgus metus mane globoti. Jo dėka gavau darbą Gamtos apsaugos komitete. Čia mano darbas buvo fotografuoti ir filmuoti Lietuvos gamtą, fauną ir florą, vaizdais papildyti mokslininkų rekomendacijas kur verta steigti gamtos draustinius, saugomus objektus, gamtos paminklus, - prisimena Virgilijus. -  Jono Bulotos raginamas vėliau įstojau mokytis į VU neakivaizdinį skyrių ir l964 m. gavau žurnalisto diplomą. Mano diplominio darbo vadovas buvo doc. Stasys Makauskas, oponentas Domijonas Šniukas. Tuo metu pastoviai bendradarbiavau, o teisingiau pasakius uždarbiavau  žurnaluose „Jaunimo gretos" ir „Švyturys". Jie tapo mano fotožurnalistine mokykla, mano pratybų stadionu.  Po to kurį laiką dirbau Vilniaus televizijoje, bendradarbiavau kai kuriose radijo laidose, vėliau perėjau į žurnalą „Moksleivis".

 

Pirmosios knygos

 

 „Po diplomo gavimo nuolat domėjausi fotografijos istorija Lietuvoje, nejučia sukaupiau krūvą duomenų iš kurių vėliau gimė disertacija", - prisimena Virgilijus.

Užbėgdamas įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad 1973 metais jis sėkmingai apgynė disertaciją „Fotografijos istorijos Lietuvoje bruožai iki 1940 m.". Jis tapo istorijos mokslų kandidatas. Tai buvo pirmas išsamus mokslinis darbas iš Lietuvos fotografijos istorijos mūsų šalyje.

Be to, Virgilijus Juodakis sudarė solidžų fotoalbumą „Lietuvos fotografija" (1969) Išleidžia knygą apie praeityje garsų fotografą - „Balys Buračas" (1971). 1997 m. išleidžia solidžią knygą „ Lietuvos fotografijos istorija, 1854-1940".

 

Žurnalistikos katedroje

 

„Žurnalistikos katedrai plečiantis, 1970 m. prireikė žmogaus, kuris galėtų studentams kažkiek aiškinti apie radiją, televiziją ir fotografiją. Būtent tokia Barbė tridarbė buvau aš, todėl mane ir pakvietė katedros vedėjas docentas Stasys.Makauskas. Ką aš vogravau studentams apie radiją ir televiziją - sarmata ir prisiminti. Jie „supratlyvai" tylėjo, nenušvilpė, kantriai klausėsi. Visa laimė, kad greitai atsirado profesionalūs radijo bei televizijos žinovai ir aš likau vien su fotografija", - prisimena Virgilijus.

Vilniaus universitete jis dėstė žurnalistiką net trisdešimt metų - nuo 1970 iki 2000 m. 1985 metais tampa docentu, vėliau mokslų daktaru. Tuos laikus kolega Virgilijus irgi prisimena su lengva humoro doze:

„Aš atsidūriau universiteto dėstytojo kėdėje. Čia parašiau ir apsigyniau disertaciją apie fotografijos istoriją Lietuvoje iki 1940 m.  Su nuostabiu pagalbininku Jonu Jakimavičiumi įkūrėme mokomąją fotolaboratoriją studentams, paragavau Istorijos fakulteto profsąjungos pirmininko duonos, kelis kartus buvau paskirtas studentų kuratoriumi, turėjau malonumo dalyvauti mokslinėse konferencijose žurnalistikos klausimais, docento Viktoro Liubomiro Žeimanto prispirtas gavau docento vardą. Čia, ištyręs nemažai Lietuvoje bei Europos šalyse leistų žurnalų ir laikraščių praktiką, sukūriau originalią fotožurnalistikos teoriją, kuri pagrįsta ne fotografijomis, o fotožurnalistikos žanrais. Beje, ir jų definiciją man teko iš pagrindų gvildenti ir suformuluoti. Tiriamasis darbas ir masė duomenų pareikalavo sukurti ir specifinę daugiaaspektės analizės sistemą. Teorinius postulatus šlifavau pasitardamas su panašaus profilio dėstytojais Tbilisio, Maskvos, Kijevo, Leningrado, Leipcigo dėstytojais. Man patikėta sfera buvo pavadinta fotožurnalistikos specializacija. Taigi, visų pirma prireikė pačiam išsiaiškinti, kas yra ta fotožurnalistika, kuo ji skiriasi nuo bendrosios fotografijos, nuo fotomeno, nuo kitose sferose funkcionuojančios vizualinės dokumentacijos".

Internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija" šis jo laikotarpis paminėtas labai lakoniškai: „Mokslinių interesų sfera - fotožurnalistika.  1997 m. įsteigė viešąją įstaigą „Fotoreporterių gildija" kūrybiniams fotožurnalistiniams konkursams rengti".

 

„Fotoreporterių gildija"

 

„Nauja teorija natūraliai pareikalavo patikrinti ją praktikoje. Tuo tikslu teko įkurti Vš.Į. „Fotoreporterių gildiją" fotožurnalistiniams konkursams rengti. Laimė, kad jos tikslus bei pastangas aktyviai parėmė Europos Tarybos informacijos centro direktorė Marija Prokopčik ir LŽS pirmininkas Rimgaudas Eilunavičius. Tik jų paramos dėka pasisekė organizuoti visą eilę konkursų. Laimėtoju patapo Anykščių „Anykštos" fotožurnalistas Jonas Junevičius. Įdomu, kad šiuose konkursuose dalyvavo vien tik rajoniniai laikraščiai. Respublikiniai leidiniai pasirodė nepajėgūs dalyvauti, nes stokojo ir temų ir žanrų, - prisimena Virgilijus.

Anot jubiliato, dar viena naujovė buvo Gildijos įkurtas Pameistrių cechas. Sumanymą parėmė pedagoginis laikraštis bei Švietimo ir mokslo ministerija. Tai buvo bandymas moksleivius fotomėgėjus mokyti fotožurnalistikos žanrų taipogi per atitinkamų konkursų organizavimą. Sumanymas pasirodė labai perspektyvus. Moksleiviai noriai dalyvavo. O aš tame mačiau fotožurnalistų rengimo alternatyvą netolimoje ateityje. Tuo labiau, jeigu atsirastų galimybė tokius mokymus rengti pasitelkus televiziją. Bet... Bet pavargau vienas beplušdamas. Atėjo laikas eiti į „užtarnautą poilsį". Visi sumanymai palaipsniui sunyko. Palaipsniui mūsų spaudoje nyko ir sunyko fotožurnalistika. Šiandien liko vien fotoiliustracija ir  nuotraukos reklaminiuose bukletuose..."

 

Aistringas sodininkas, daržininkas

 

Negaliu nepaminėti dar vienos Virgilijaus aistros - sodininkystės ir daržininkystės. Apie tai irgi sužinojau iš jo. Kartą, kai dar dirbau „Vakarinėse naujienose", jis atėjo su nauju pasiūlymu - pradėti laikraštyje leisti sodininkams ir daržininkas skirtą puslapį. Jis apsiėmė ir šį puslapį ruošti spaudai.   

Puslapį pavadinome „6 arai". Tiek žemės tuomet dar iš sovietmečio turėjo dažnas kolektyvinio sodo savininkas. Puslapis, Virgilijaus dėka, greitai tapo populiarus, skaitomas. Jautėsi, kad jį ruošia ne sausas mokslininkas, o geras praktikas, smalsus naujovėms sodininkas ir daržininkas. Be to, dar žmogus, turintis lengvą plunksną, rašantys ne tik aiškiai, suprantamai, bet ir intriguojančiai.

Asmeninį didelį sodininkystės patyrimą jis dažnai patvirtindavo atneštomis savo sodo gėrybėmis. Jo raugintų agurkų skonį aš ir dabar, rašydamas šias eilutes, jaučiu. Buvo skalsu.

Vėliau, nuo 1993 m., kiek žinau, jis panašų puslapį rengė ir „Lietuvos ryte". Tik vadinosi jis  „Sodo lapas".

 

Aktyvus visuomenininkas

 

Virgilijus nuo 1961 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, dabar aktyviai veikia Senjorų klube. 1969 m. jis dalyvavo kuriant Lietuvos fotografijos meno draugiją, buvo jos organizacinio komiteto narys. Jam ir A. Diliui bendradarbiaujant, 1973 m. Šiauliuose įkurtas visuomeninis Fotografijos meno draugijos fotografijos muziejus. Jis nuo 1982 m. yra Europos fotografijos istorijos asociacijos narys. Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) suteikė jam visuomenininko garbės vardą.

Jis parašė daug mokslinių straipsnių apie fotožurnalistikos raidą, jos žanrus, daugiaaspektę analizę ir kūrybinių konkursų specifiką, išleido mokymo priemonių..

2007 m. jam buvo įteiktas medalis „Už nuopelnus žurnalistikai".

„Mano gyvenime buvo aiškūs du laikotarpiai. Pirmas iki universiteto, antras - Žurnalistikos katedroje", - dabar sako Virgilijus.

Palinkėkime jam stiprybės, sveikatos ir visų kūrybinių planų įgyvendinimo. Būk sveikas, Virgilijau!

 

Rubrika Sukatys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-06-24 12:47
 
 

Komentarai (8)

Jūsų el. paštas

Aurimas

2014-05-26 12:41

Rotušėje parodė gerą filmą apie Juodakį. Jį reikėtų parodyti ir Žurnalistų namuose.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2014-05-16 10:28

Atsiprašau - ne firmą, o filmą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2014-05-16 09:01

Rotušėje parodė gerą firmą apie V.Juodakį. Jį verta parodyti ir per televiziją.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Stasinas

2014-05-13 17:03

Nuoširdžiai sveikinu Tave, Virgilijau, 80-mečio proga ir primenu, kad pirmuosius fotografo žingsnius žengei pas žymųjį gamtosaugininką Viktorą Bergą.Tuomet Tavo fotografijų parodos apie gamtą keliavo kartu su populiariu paskaitininku ir gamtosaugos vadovu po visą Lietuvą. Linkiu Tau, pirmiausia, stiprybės, sveikatos ir toliau būti savu tarp savų.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jonas

2014-05-13 08:34

Sveikinu, Virgilijau, su jubilijumi.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

AA

2014-05-11 09:33

Jo fotolaboratorijoje būdavo labai jauku.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vienas iš pameistrių

2014-05-10 09:42

Ačiū Docentui už gerus mokslus.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona

2014-05-09 17:36

Sveikinu savąjį docentą!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media