2024 m. spalio 3 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Kolegai ir bičiuliui Juozui Elekšiui – 85-eri!

2016-07-29
 
Juozas Elekšis savo sukaktuvių vakare.

Juozas Elekšis savo sukaktuvių vakare.

 

Vytautas Žeimantas

 

 

Mūsų kolega ir bičiulis Juozas Elekšis dabar švenčia gražią sukaktį.

Jis gimė 1931 metų liepos 29 dieną jaukiame Lėlaičių kaime, esančiame Mažeikių rajone. Graži gimtinės gamta, žemaitiška aplinka paliko kolegai Juozui neišdildomą įspūdį. Nors dabar jau daug metų gyvena Vilniuje, jis visada, ir mintimis, ir kūryba grįžta prie savo gimtosios Žemaitijos, savų žemaičių. 

Į žurnalistiką kolegas Juozas ėjo vingiuotu keliu. 1961 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, tapo istorijos mokytojas. Po to mokytojavo, buvo administraciniame darbe. 1990 metais net dirbo Lietuvos vyriausybėje.

Žurnalistinę veiklą pradėjo nuo 1990 metų laikraštyje Mokslo Lietuva, aštuonis metus buvo atsakingasis sekretorius, Nuo 1993 metų redagavo žurnalą RD. Beveik dešimt metų (1995 - 2004) buvo laikraščio Gydytojų žinios reporteris.

Į LŽS įstojo 1997 metais, į NŽKA - 2005 metais. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungoje nuo 2007 metų.  Dabar aktyviai dalyvauja LŽS Senjorų klubo veikloje.

Parašė ir išleido per dvidešimt knygų. Tai - dainos, eseistika, apsakymai, aforizmai, anekdotai, humoras, eilėraščiai. Svarbesni kūriniai: 100 dainų knyga Kur vedi, pagunda (2001 m.), Takeliai tėvų čia susipynę (1998 m.), Kas, mergaite, tau dainuos? (2009 m.), eilėraščių knyga Kur vaikystės upė teka.( 20011 m.).

Jo žodžiams sukurta beveik 400 dainų ir giesmių, 10 dainų pats sukūrė ir melodijas. Dainas kūrė 30 kompozitorių. Jų įrašyta garso kasetėse ir kompaktiniuose diskuose. Liaudiškos muzikos kapela Ventukai (vad. Raimondas Dievinas) jas dainuodami tapo televizijos konkursų Duokim garo, Nacionalinė muzikos lyga nugalėtojais, pelnė Auksinę paukštę. Jos skambėjo Dainų dainelėje, Siemens arenoje, Kauno halėje, tremtinių sąskrydyje, Seime, daugiau kaip tūkstantį kartų per televiziją bei radiją, tame skaičiuje ir kolegos Juozo  sukurtos dainos Venta, Gyvenimas eina.

Kolegos Juozo sukurtų dainų repertuare turi arba turėjo  Klaipėdos mišrūs chorai Šeimyna (vad. Danutė Krakauskienė), Alna (vad. Stanislovas Jučas), Ukmergės choras (vad. Akvilė Kryževičienė),  vokalinė grupė Nendrė (vad. Pranas Škimelis), Vilniaus Taurakalnio kultūros centro (vad. Algirdas Norvilas) bei Indrajos chorai (vad. Rimantas Vaiginis), seniausias šalyje meno kolektyvas Skriaudžių Kanklės, kapelos Subatvakaris, Virventa, Joldija, Jonkelis, Žvangulis, ansamblis Lyra, muzikinė grupė Zevizdrolis, daugelis kitų Vilniaus, Klaipėdos, Kuršėnų, Biržų, Elektrėnų, Mažeikių, Ukmergės, Akmenės, Neringos, meno kolektyvų. Jas dainuoja Londono vaikų daželio Lituanica mažiukai.

Populiariomis tapo kolegos Juozo žodžiams kurtos R. Dievino Pas mamą,  Ąžuolai, A. Erlicko Ilgesys, Raganiukė, J. Gaižausko Jurginės, Tėvynė, I. Petrošiaus Ainių daina, Dainuokim, žemaičiai, Vytauto Mykolo Dar nesakom sudie, Sonatos Tamašauskaitės-Petkienės Žemaičių žemė.

Prano Škimelio ir Vitaliaus Emilijaus Petronio pagal kolegos Juozo eiles sukurtos kariškos dainos respublikiniuose konkursuose yra laimėjusios pirmąją ir trečiąją vietas.

Įsimintinos dainos Himnas gydytojui ir Ukmergė (melodijos Aušros Liutkutės ir Ipolito Petrošiaus).

Pagal J. Elekšio žodžius sukurtų dainų yra profesionalių dainininkų Vytauto Kurnicko, Gražinos Skinderytės-Kurnickienės, Aušros Liutkutės, Jolantos Čiurilaitės,  Danutės Dirginčiūtės, Sonatos ir Antano Petkų bei kitų repertuaruose.

Žemaitiškas eilėraštis apie Plungę deklamuotas žemaičių sueigoje Vilniaus dramos teatre (deklamavo teatro vadovas Jonas Korenka).

Kolegos Juozo straipsniai publikuoti laikraščiuose ir žurnaluose Gydytojų žinios, Mokslas ir gyvenimas, Muzikos barai, Mūsų amžius, Mokslo Lietuva, Lietuvos aidas, Karštas komentaras, Labas, Žemaitija, Gimtinė, Gintaro gimtinė, Mokslinės krypties tęstiniame leidinyje Tautotyros metraštis. 

Ipolito Petrošiaus mišios Bažnytkaimio votyva (sukurtos 1999 m.) giedotos Romos Panteone, giedamos Arkikatedroje bazilikoje Šv. Onos bažnyčioje, Žemaitiška votyva (sukurta 2006 m.) pristatyta Telšių katedroje, (aukojo velionis vyskupas, J. E. Antanas Vaičius). Mišių laisvus žodžius kūrė Juozas Elekšis.

Su Ipolitu Petrošiumi sukurta Ainių daina įtraukta į populiariausių dainų rinkinį Padainuosim mes suėję (2010), žemaitiškas eilėraštis Deinioukem, žemaitē prof. Juozo Pabrėžos įtrauktas į Lietuvių kalbos instituto tarmių mokomąją knygą,(1913).

2014 metais kolega Juozas su Vilimu Malinausku sukūrė operetę  „Laumės pirtyje".

Kolega Juozas yra Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, LR SAM, LŽS, NŽKA, Tėvynės pažinimo draugijos ir AIDS centro konkursų laureatas. 2011 metais jam buvo įteikta Edvardo Šulaičio premija (Čikaga). Jis yra Vinco Kudirkos publicistinio konkurso (2012 m.) laureatas.

Kolega Juozas įtrauktas į Amerikos biografijos instituto International Who's Who of Twentieh Century Achievement  enciklopedinį leidinį, taip pat Kas yra kas Lietuvoje. 1995/96, 1997/98, 2008, 2009 ir 2010 m. leidinius, LŽS ir NŽKA išleistą knygą „Senjorai" (2009). Jo kūrybos yra dviejuose žurnalistų eilėraščių rinkiniuose "Šitas aidas toli girdis... (2012) ir Sušvieski, saule (2014).

Palinkėkime kolegai Juozui geros sveikatos,  ilgų kūrybingų metų ir visada saulėtos nuotaikos.

 

Rubrika "Sukaktys, jubiliejai" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-09-30 12:00
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Juozas Elekšis

2016-11-13 14:46

Nuoširdžiai dėkoju kolegai Vytautui Žeimantui.Žinomi žmonės dažniausiai nebūna pavydūs. Malonu būdavo bendrauti su Jurgiu Gaižausku, Justinu Marcinkevičium. Jiems nė galvon neateidavo mintis - ar tas žmogus neužtemdys manęs. Toks ra ir Vytautas. Deja mažiau pasiekusiųjų galvas vis persekioja ta mintis. Redaguojant ir mano eilėraščius su tuo susiduriu. Tai žodžius sukeičia vietomis, dėl ko prarandamas rimas bei ritmas, tai įrašomas visai netinkamas žodis. Kartą buvo leidžiamas almanachas. Patalpinau eilėraštuką apie piktą, žvarbų rudenį, kuris viską drasko, laužo. Net saulutei gėda žiūrėti ir ji merkiasi. Kolega "suredagavo", kad ji tingi žiūrėti. Dėl to žodžio sulaukiau daug kritikos. Kaip, girdi, gali tingėti gerumo įsikūnijimo simbolis. Po kelių tokių "pataisymų" vengiu dalyvauti bendruose leidiniuose, nes vis sulaukiu už juos kritikos.
Dar kartą ačiū Vytautui. Juozas Elekšis

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jonas

2016-08-06 11:25

Juozai, sveikinu! Taip ir toliau laikyk!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media