2022 m. spalio 5 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Priežasties ir pasekmės nusakymas. „Žaliojo pasaulio“ 1000-ajį numerį į gyvenimo vieškelį palydėjus

2016-04-21
 
Augustas Uktveris

Augustas Uktveris

 

Lina Cieškaitė

 

2016 m. balandžio 15-osios, saulėtojo penktadienio, diena pleveno vakaro link, kai ėjau Vilniuje, Žvejų gatvele, palei besiraivančius Neries upės vandenis, į savaitraščio „Žaliasis pasaulis" 1000-ojo numerio paminėjimui skirtąjį vakarą (gal ir popietę, gal ir simpoziumą, gal ir...). Pamaniau sau: tokią gamtos išpuoštą saulėtą dieną, kai giedros veidelis šį pavasarį šaldomas ir drėkinamas lietaus purslais, eiti į patalpą, kuriama bus kalbama, kalbama, kalbama?..

Ir buvo kalbama, ir buvo muzikuojama, ir buvo dainuojama, ir buvo diskutuojama... Ir... Neapsirikau, kad užsukau. Susirinko „Žaliojo pasaulio" gerbėjų pilnutėlė salė.

... „Žaliojo pasaulio" vyriausiasis redaktorius Augustas Uktveris, žodžius apie srūvantį laiką, kaipo Neries verpetuojančius vandenis, barstė po gražios etnografinės grupės „Riedanti saulė" melodijos. Smagu, kad su gamta susietosios „Riedančios saulės" atliekamos dainos, melodijos vis pasigirsdavo pramaišiui su kalbėtojų žodžiais. Jie sugestija taikėsi kiek gretintis prie atliekamų dainų (kartais - tarsi giesmės apie gamtos grožį), tad ir oratoriai dėl to nepatapo žmonėmis, kalbančiais „iš rėmų".

Dar maloniau nuteikė, jog ir kartu su „Riedančia saule", ir atskirai lyrines (gal kiek net ir minorines, tačiau įkvepiančias - kaip sakė Augustas Uktveris) saulės sveikinimo ir kitokias su gamta susietas dainas atliko „Žaliojo pasaulio" bendradarbio Vacio Paulausko dukra Edita bei anūkės, kurių viena moksleivė (Gabija), o kita - jau Muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursė (Skaistė).

„Šaunu yra sutikti iš spaustuvės atvežtą „Žaliojo pasaulio" numerį, su užrašu 1000, tačiau dar smagiau ar nebus, kai susitinka čia jaukiam pasibuvimui šio leidinio bičiuliai", - kalbėjo Augustas Uktveris, besidžiaugiantis, jog svečių tarpe yra ir „Žaliojo pasaulio" konkurso „Gamtos pasaka-2015" laureatė (suaugusiųjų grupė) dr. Laimutė Salickaitė-Bunikienė.

Jai tuoj buvo įteiktas laureatės diplomas, vertinga knyga, žinomo gamtininko ir menininko (medžio drožėjo) dr. Romualdo Šimkūno išdrožtoji pelėdžiukė.

Žurnalistas-veteranas Povilas Sigitas Krivickas sueigoje buvo šventiškas: „Labai džiaugiuosi visus čia matydamas. Nežinau, ar aš čia pasigirsiu, tačiau pamenu, jog seniai seniai spaudoje pasiūliau laidą „Gamta, medžioklė, žūklė" pavadinti „Gamta - visų namai". Pasiūlymas buvo priimtas. Gal čia ir didžiausias mano nuopelnas gamtai, tačiau „Žaliajam pasauliui" ir dabar dar nusiteikęs kai ką parašyti. Ir čia atėjau žaliu švarku vilkėdamas, ženklelį „Už švarią Europą" įsisegęs, žaliu kaklaraiščiu pasipuošęs, nors kaklaraiščių gausa prieš čia esantį Lietuvos balsą, skaitovą, renginių vedlį Juozą Šalkauską tikrai nesigirsiu..."

Be to, Povilas Sigitas Krivickas perdavė susirinkusiems nuoširdžius linkėjimus  nuo LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus.

Rašytojas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius, dirbantis Aplinkos ministerijoje, su bendražygėmis Regina Kališaityte ir Raimonda Karnackaite, taipogi sveikino „Žaliojo pasaulio" kolektyvą, o kartu įteikė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko (tuo metu buvusio Amsterdame) sveikinimą: „Nuoširdžiai sveikindamas ekologinio savaitraščio „Žaliasis pasaulis" tūkstantojo numerio išleidimo proga, linkiu išlaikyti ir toliau puoselėti skvarbų žvilgsnį, aštrią plunksną ir gamtai jautrią širdį".

Beje, sueigoje dalyvavęs dr. Romualdas Šimkūnas, daugeliui gamtininkų buvęs dėstytoju (docentu) Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, suskubo savo skaptuotą solidų medalį (su įrašais: „Žaliasis pasaulis" - 25+100"; „Augustai - pirmyn!") įteikti „Žaliojo pasaulio" redaktoriui, nes, pasak Romualdo, vien per 25 metelių redaguoti ir leisti gamtai draugišką leidinį (kai rėmėjų gretos, sulaukus 1000-čio, retėja tarsi dantys burnoje) - savotiška savižudybė...

Valdo Adamkaus ir daugelio kitokių premijų laureatas, žinomas mokslininkas ir visuomenės veikėjas dr. Romas Pakalnis įteikė neseniai lietuviškai išleistą, bet daugiau nei prieš šimtmetį parašytą K. A. Wėberio studiją-knygą apie Aukštumalos pelkę.

„Vienas tūkstantis - gerai, tačiau gamtos turtai kraunami ir kur kas ilgesniu laikotarpiu. Tai ir parodo pelkių tyrimai. Tad linkiu taip pat kokybiškai išleisti dar ne vieną tūkstantį „Žaliojo pasaulio" numerių", - optimistiškai kalbėjo dr. Romas Pakalnis, „Žaliojo pasaulio" redakcinės tarybos narys, linkėdamas likti stebuklu, kuris vis stebina - „Žaliojo pasaulio" leidimas.

Juozas Dingelis, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas, atėjęs su šios draugijos aktyviu nariu Albinu Vaičiūnu, sakė: „Kartais tik ūžauja aplinkui tariamos reformos (o gal ir griovimai), o „Žaliasis pasaulis" dirba: nuosekliai, metodiškai, periodiškai, nenutrūkstamai štai jau 26-uosius metus..."

Seimo Kaimo reikalų komitetų patarėjų biuro vadovas Romaldas Abugelis, įteikdamas senąjį „Lietuvos Statutą", sakė, jog žalioji politika buvo vykdoma jau anais laikais, prieš 500 metų.

„Kartais parašau „Žaliajam pasauliui", todėl taipogi jaučiuosi bendradarbiu, žaliosios politikos formuotoju. Nes rašant įstatymus, žiū, visa tauta juos bepeikianti... Tačiau labai geri įstatyminiai dokumentai, susieti su gamta, yra 13-ame „Lietuvos statuto" skyriuje", - kalbėjo Romualdas Abugelis, beje, neseniai Seime sukvietęs visų Lietuvos ekologinių ūkių savininkus į puikiai organizuotą konferenciją.

Gamtininkė ir keliautoja Aušra Šaltenytė, kurios straipsnius, kelionių aprašymus „Žaliasis pasaulis" taipogi ne kartą spausdino, sulaukus 1000-ojo numerio teikė ne vien gėles, o ir nuostabų tortą.

Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Lietuvos edukologijos universitetas) sveikindama linkėjo, jog laikas apie „Žaliąjį pasaulį" kokią knygą parašyti, juk jau 25 metų laikotarpis - visai geras ir kokio romano siužetui vyniotis... Sakė Rita, jog popieriaus tam reikalui jau yra parūpinusi, jog ir žalių tulpių tam šiandien nusipirkusi. Nors... Ak, tos tulpės, apgavikės, jos vis tiek žydi raudonai!.. Bet tik tulpės...

VšĮ „Grunto valymo technologijos" direktorius Rapolas Liužinas priminė, jog „Žaliasis pasaulis" (tuomet dar vadintas „SOS") buvo tuomečio Aplinkos apsaugos departamento (Aplinkos ministerijos pirmtako) pagimdytas.

„Tada norėjome, kad leidinys būtų informatyvus, skaitomas. Jei išliko iki šiolei, vadinasi - tik gerėjo", - kalbėjo Rapolas Liužinas, buvęs anuometinio Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas.

„Žaliasis pasaulis" glaudžiai bendradarbiauja ir su Lietuvos geologijos tarnyba, kuriai atstovavusi Indrė Virbickienė taipogi linkėjo skleisti pagarba gamtinei aplinkai.

Geriau pažįstantys verslo pasaulio atstovą Vitą Mačiulį galėtų pasakyti ir kitaip - gamtos žmogus. Jis sakė, jog visada skaito „Žaliąjį pasaulį", nes iš jo puslapių pajaučiąs kažką panašaus, kaip ir būdamas gamtoje.

Buvęs Trakų rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas-ekologas Kęstutis Petkūnas (beje, ir žurnalistas, fotografas, literatas) pasidžiaugė „Žaliojo pasaulio" 1000-uoju numeriu, nueitu keliu ir kartu apgailestavo, jog sulindę prie kompiuterių mes tik tolstame nuo gamtos.

Augustas Uktveris prie visų susirinkusių džiaugėsi, jog į sueigą atėjo ir Kristina bei Stasys Ulkės, kurie ypač talkino tada, kai „Žaliąjį pasaulį" leidžiant reikėjo pereiti prie kompiuterinių technologijų. Tai buvo seniai, tačiau - nepamirštama!

... Žinoma, nė nepretenduoju čia apsakyti, ką kas kalbėjo. Kalbėtojų juk buvo kur kas daugiau, o Augustas Uktveris vis sakė: būkime kur kas neoficialūs, juk čia susirinko gamtos draugų savaitraščio „Žaliasis pasaulis" bičiuliai.

Gal tik reikėtų pasidžiaugti (padėkojant) visiems, kurie netiesiogiai paspaudė ranką „Žaliojo pasaulio" bendradarbiams, savuosius žodžius klodami elektroniniuose laiškuose-sveikinimuose.

Štai Valdo Adamkaus premijos laureatė Regina Kliminskienė, Panevėžio gamtos mokyklos direktorė, bendrijos „Žalioji gija" pirmininkė, rašo: „Yra laimė sutikti gyvenimo kelyje didį žmogų, kuris, sutelkęs bendraminčius, bendražygius, tūkstantį kartų ragino mus visus branginti ir tausoti gamtą, nepamirštant ateities. Tūkstantį kartų „Žaliasis pasaulis" beldėsi į mūsų duris ir į mūsų širdis, buvo mums mokytoju, tribūna, tarpininku ir viltimi... Tūkstantį kartų mes buvome greta Jūsų ir su Jumis... Linkime būti dar nemažiau tūkstantį kartų! Jūs mums labai reikalingi!".

Šiltus žodžius išsakė ir Lietuvos nusipelnęs miškininkas, buvęs Kapčiamiesčio girininkas Vytautas Stacevičius: „Istorijos įvykiai, užrašyti ant molio plokštelių, papiruso, pergamento ar paprasčiausio popieriaus lapo buvo ir liks didžiausias žmonijos išradimas, davęs pradžią informacijos sklaidai. Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be pažangiausių visuomenės informavimo priemonių, bet visada su pagarba privalome nusilenkti spausdintam žodžiui bei žmonėms, sugebantiems mūsų mintis, viltis ir naujienas sudėlioti į savaitraštį „Žaliasis pasaulis". Nuoširdus ačiū, kad padedate medžiui žaliuoti, paukščiui čiulbėti, kad ugdote meilę gamtai žmonių širdyse. Gražiausi linkėjimai iš Dzūkijos šilų, 1000-ojo „Žaliojo pasaulio" numerio išleidimo proga."

Panašius pavasariškus žodžius redakcijos žmonėms išsakė ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas, ir daugelis kitų, kurie yra bičiuliški „Žaliojo pasaulio" leidybai bei pačiam leidiniui.

... Kai kas urbanistiškai paburnoja, jog gamtai draugiškoji spauda (ar jau Lietuvoje ji bus sunaikintina?) yra suvis nereikalinga - kompiuterių tiek aplinkui, jų vaizduokliai viską apsakantys...

Atsiverčiu jau laiko spalva ženklintą „Žaliojo pasaulio" 400-ąjį numerį, kurio išleidimo paminėjimo sueigoje dalyvavo ir poetas Justinas Marcinkevičius, ir skaitau tokius jo žodžius: „Atrodo, gamta labiau tinka gyvenimui nei žmogus".

Čia, manau, yra žmogaus pasimetimo tiek gamtoje, tiek vaizduokliuose priežasties ir pasekmės nusakymas...

 

Pastabos paraštėse:

*Laikraštis „Žaliasis pasaulis" įsteigtas kaipo savaitraštis, pradžioje ėjo pavadinimu „SOS". Šį leidinį 1990 metais įsteigė bei leido tuometinis Aplinkos apsaugos departamentas (dabar - Aplinkos ministerija), buvęs atskaitingas LR Seimui. (Savaitraštį „SOS" redaguoti buvo pakviestas tuometiniame populiariame „Švyturio" žurnalo mokslo skyriaus redaktoriaus pareigose dirbęs žurnalistas Augustas Uktveris, turėjęs beveik dešimties metų profesionalaus žurnalisto patirtį - prieš darbą „Švyturio" žurnale Augustas Uktveris kone tris metus dirbo „Valstiečių laikraštyje").

* 1991 m. sausio mėnesio laikraščio „SOS" Nr.2 (10) tiražas, nespėjus redakcijai laikraščio atsiimti iš spaustuvės Spaudos rūmuose, sovietinės kariuomenės okupantų buvo sunaikintas.

*  1991 m. „SOS" Nr.3 (11) išėjo spausdintas senoje spaustuvėje (Vilnius, Maironio gatvė) primityvia spausdinimo technika. Dalis šio laikraščio tiražo dalinta nemokamai Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Parlamentą gynusiems žmonėms.

*  „SOS" leistas kaip savaitraštis iki 1992 m. gruodžio 31 d. (paskutinis tokio pavadinimo numeris - Nr. 51 (109), 1992 m. gruodžio 17-24 d.

*  Nuo 1993 m. sausio 1 d. pakeistas savaitraščio „SOS" pavadinimas į „Žaliąjį pasaulį", leidinio steigėju ir leidėju tapo nepriklausoma viešoji įstaiga „Ekologinio švietimo centras", kuriai iki šiol vadovauja Augustas Uktveris, visą laiką redaguojantis ir „Žaliąjį pasaulį".

*  Nuo 1999 01 01 iki šiol „Žaliasis pasaulis" eina keturis kartus per mėnesį kaip savaitraštis (su moto: nepamirštantiems ateities).

*  Esminė publikacijų „Žaliajame pasaulyje" pakraipa - ekologinis švietimas, ekologinės informacijos sklaida, pagarbos gamtai, aplinkai ugdymas, darnaus vystymosi siekių akcentavimas.

*  Itin daug savaitraštyje „Žaliasis pasaulis" publikuojama šalies mokyklų pedagogų ir moksleivių rašinių, atspindinčių aplinkosauginę, gamtotyrinę raidą Lietuvos mokymo bei ugdymo įstaigose. Vieni iš aktyviausiųjų - jaunieji miško bičiuliai, jų globotojai.

„Žaliasis pasaulis", išeinantis ketvirtadieniais, siekia glaudaus bendradarbiavimo ne vien su šalies mokslo ir mokymo įstaigomis, visų lygių aplinkosaugininkais, saugomų teritorijų specialistais, o ir su visais leidinio skaitytojais (nuolatinis dėmesys skiriamas gaunamiems laiškams).

 

 

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-06-30 13:46
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Antanas

2016-05-02 14:36

Pritariu ponui GAILA.
Tėviškės gamta buvo geras laikraštis. Tik jo leidėjai nesugebėjo leisti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gaila

2016-05-01 12:57

Labai gaila, kad neišliko laikraštis "Tėviškės gamta". Puikiausiai galėjo abu gamtosauginėmis temomis rašantys laikraščiai gyvuoti. Džiaugiamės "Žaliuoju pasauliu", bet gailimės "Tėviškės gamtos". Aplinkos ministerija galėtų labiau finansiškai paremti tokių laikraščių leidybą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Danutė

2016-04-28 11:56

Geras laikraštis. Gamtą mylėti reikia mokyti nuo mažens.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media