Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Lietuvos ir Lenkijos moterų politinių teisių šimtmetis2019-05-08 Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos Respublikos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m." bei režisierių Martos Dzido ir Piotro Śliwowskio filme „Galiūnės". „Dvigubai laisvos" - tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių - laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, - patirtį. Paroda „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m." sulaukė didelio susidomėjimo Lenkijoje. Ji buvo pristatyta Varšuvoje, Lodzėje, Mazovijos Ostruvoje ir Krokuvoje. Parodos organizavimo idėja gimė Varšuvos Pileckio institute minint 100-ąsias politinių teisių suteikimo lenkėms metines - tai įvyko 1918-ųjų lapkričio 28-osios Valstybės vadovo dekreto pagrindu, o jos tikslas - parodyti lankytojams jų iki laisvės bei lygiateisiškumo nueitą kelią. Parodos koncepcija remiasi konkrečių asmenybių, nepaprastų lenkių, gyvenusių XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje ir už laisvą Lenkiją kovojusių 1918 metais bei lenkų karo su bolševikais metu, biografijomis. Rašytojos ir emancipantės, karės, visuomenininkės ir aktyvistės - jos visos susidūrė su grobikų represijomis, ir kaip lenkės, ir kaip moterys, brendo ir iki laisvos Lenkijos ir moterų lygiateisiškumo idėjos atėjo skirtingais keliais. Stanisława Paleolog, Wanda Gertz, Maria Kretkowska, Aleksandra Szczerbińska, Maria Dulębianka, Maria Konopnicka, Paulina Kuczalska-Reinschmit ir daugybė kitų. Kiekviena iš jų galėtų būti šiandien taip populiarių istorinių filmų ir serialų herojė, tačiau dauguma jų yra užmirštos. O juk jų pasiekimai ir biografijos - tai demokratinės ir šiuolaikiškos Lenkijos istorijos dalis. Lenkijos instituto bei Lenkijos ambasados iniciatyva, Pileckio institutas paruošė lietuviškąją parodos versiją, o bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Pasak Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitės - Sakalauskės, tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje turime būti dėkingos to meto aktyvistėms, kurios moterims iškovojo balsavimo ir kitas teises, be kurių šiandien jau neįsivaizduotume savo gyvenimo demokratinėje valstybėje. Pagrindinis lietuvių sufražisčių - Gabrielės Petkevičaitės - Bitės, Onos Mašiotienės, Felicijos Bortkevičienės ir kitų to metų aktyvisčių tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. Simboliška, kad dalis parodos - universitete, kuris ir šiandien, po 100 metų, tvirtai laikosi nuostatos - kurti atvirą įvairovei bendruomenę, grįstą lygiomis galimybėmis, pagarba žmogaus orumui ir dėmesio vienas kitam kultūra. „Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!" - tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!" - kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!" - šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises"! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės - apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės", kurio lietuviška premjera kc „Pasaka" vyks po parodos Vilniaus universitete atidarymo. Parodos „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m." atidarymas vyks 2019 m. gegužės 14 d. 17:30 val. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme. Atidaryme dalyvaus: Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo viceministrė prof. Magdalena Gawin, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński, VU Senato pirmininkė Dr. (HP) Profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Pileckio instituto Varšuvoje direktorius dr Wojciech Kozłowski. Paroda veiks gegužės 14 - birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis. Po parodos atidarymo, 18:30 val. kino teatre „Pasaka" (Šv. Ignoto g. 4), vyks filmo „Galiūnės" (rež. Marta Dzido, Piotr Śliwowski) peržiūra bei susitikimas su jo autoriais. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas į filmo peržiūrą - nemokamas! Vietų skaičius ribotas - būtina registracija: vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras, kino teatras „Pasaka"
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-05-08 11:55
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)