Sukaktys, jubiliejai

Š.m. gruodžio 20-ąją atšventėme Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) 30-metį. Prieš 470 metų evangelikų liuteronų bažnyčia ištiesė ranką lietuvių kalbai, o dabar ši bažnyčia suteikė mums galimybę kartu su ja paminėti savo tautinės organizacijos veiklos sukaktį. Iškilmės prasidėjo senojoje Vilniaus evangelikų bažnyčioje pamaldomis išėjusiems MLRT nariams prisiminti ir pagerbti. Pamaldas laikė pats Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Jis paminėjo Mažosios Lietuvos svarbą Lietuvių kultūrai ir išvardijo išėjusiuosius. Tai: filologas Romualdas APANAVIČIUS, atgimimo mistikas Petras CIDZIKAS, literatūros istorikas Juozas GIRDZIJAUSKAS, dailininkas Linas Julijonas JANKUS, architektas Arvedas KYBRANCAS, mokytoja lituanistė Genovaitė KUCKAILIENĖ, publicistas tautologas Algimantas LIEKIS, istorinių renginių vedėjas Juozas Algimantas LIESIS, teisininkas Kęstutis MILKERAITIS, kultūrologė kraštotyrininkė Irena SELIUKAITĖ, muzikologė Irena SKOMSKIENĖ, Lietuvos istorikas Feliksas SLIESORIŪNAS, etnologas Jonas TRINKŪNAS, lituanistas Aleksandras Žalys, Klaipėdos krašto istorikė Pertronėlė ŽOSTAUTAITĖ. 

Paminėti išėję MLRT garbės nariai Mažosios Lietuvos Rezistencinio sąjūdžio sekretorė Evė JANKUTĖ - Gerola ir Mažosios Lietuvos Rezistencinio sąjūdžio pirmininkas Algis REGIS.

Pamaldų pabaigoje kalbėjo ir MLRT su svarbia sukaktimi sveikino LR Seimo narys politologas Laurynas Kasčiūnas. Organizacijos pirmininkui Vytautui Šilui jis įteikė Lietuvos valstybės trispalvę, apgailestaudamas, kad Mažosios Lietuvos vėliavos LR Seimas neturi. Šventinis MLRT 30-ies metų minėjimas vyko greta bažnyčios esančioje Parapijos salėje. Iškilmėse dalyvavo apie 40 žmonių (Tarybos narių, dainininkų, parapijos atstovų, kelių MLRT bičiulių). Iškilmingąją dalį vedė MLRT atsakingoji sekretorė kultūrologė Birutė Kurgonienė. MLRT Klaipėdos krašto skyriaus vardu kalbėjo jo vicepirmininkas Benas Volodzką, savo išleistąją knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Euripos kultūroje pristatė jos autorius MLRT narys nuo pat jos įkūrimo dr. Algirdas Matulevičius (knyga išleista gavus vieno supratingo Klaipėdos verslininko finansinę paramą). Prieškalėdiškai šventišką nuotaiką sukūrė Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė" (vadovė Vitalija Brazaitienė), atlikęs Kalėdinių giesmių iš M. Mažvydo giesmyno ir lietuvininkų krašto dainų.

Tik metų sezonai grįžta, viens kitą pakeisdami, o žmogaus ir organizacijų metai, kai jie dar gyvi, eina tik daugyn. Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybai suėjo jau trisdešimt. Žmogui būtų pati jaunystė, o organizacijai jau nemažas amžius. Kurdamiesi tikėjomės, kad nuveiksime daugiau, bet ir to ką padarėme yra nemaža. Persiunčiu (prisegtuku) savo pranešimo tekstą, kurį gal būtų pravartu pasiskaityti. Ta pačia proga pateikiu kelių elektroninių sveikinimų ištraukas.

Rašytoja Edita Barauskienė: Sveikinu su garbingu jubiliejumi ir nuveiktais darbais. Linkiu visakeriopos sėkmės visiems darbams Mažosios ir Didžiosios Lietuvos labui. Dėkoju už knygas apie Mažąją Lietuvą ir jos tautinius veikėjus.

Vienas iš Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva steigėjų, inžinierius Viktoras Petraitis: Linkiu jums stiprybės! Esu įsitikinęs, kad jūsų nuveiktas darbas yra vertingas Mažajai ir Didžiajai Lietuvai9, o taip pat ir mūsų Europai.

MLRT jubiliejiniai metai tik prasidėjo, tikriausia sulauksime dar sveikinimų. O dabar jums visiems - optimistinės nuotaikos ir gražių Šv. Kalėdų, sėkmingų 2020-ųjų!

RETROSPEKTYVIAI APIE MAŽOSIOS LIETUVOS REIKALŲ TARYBĄ

Prieš 30 metų, 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvistai subūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisiją. Jos pagrindu gruodžio 18 d. buvo patvirtinta 31 asmens prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba (Taryba). Pirmininku buvau patvirtintas aš - Vytautas Šilas. Nuo 1992 m. Taryba buvo organizacija veikianti prie Lietuvos Respublikos Seimo. 1993 m. birželio 23 d. LR Teisingumo ministerija ją įregistravo kaip juridinio asmens statusą turinčią nevyriausybinę organizacija. 

Ne visi į Tarybą įtraukti arba patys į ją atėję žmonės ilgai joje išliko. Iš pirmųjų trijų veiklos metų šiandien jos beliko tik 8-ni: Bagdonavičius Vacys, Gocentas Vytautas, Kitkauskas Napalys, Kondratienė Virginija, Matulevičius Algirdas, Matulis Rimantas, Šilas Vytautas ir Vaičiūnas Albinas. O šiandien turime 20 sąrašinių narių Vilniuje ir 24 Klaipėdoje. Turime net 15 išėjusių į Anapilį narių ir dar du išėjusius garbės narius - juos pagerbėme per ką tik pasibaigusias pamaldas Evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Taryba savo paskirtimi laikė pareigą Lietuvos visuomenei garsinti Mažąją Lietuvą. Savo užduotį ji vykdė aktyviai stebėdama Karaliaučiaus krašto raidą, keldama visuomenei ir Lietuvos Respublikos institucijoms aktualius Mažosios Lietuvos istorijos ir dabarties realijų klausimus. 

Šį vakarą nedarysiu 30-ies metų ataskaitos, šiandien nebus atnaujinta Tarybos Kolegija, renkamas naujas Pirmininkas. Tai būtų kitų metų užduotis. Šiandien aš priminsiu jums kelis atliktus svarbesnius darbus pamečiui, o iš jūsų lauksiu įdomesnių prisiminimo fragmentų.

Dar 1989 m. pabaigoje buvo sudarytas pirmaeilių spręstinų Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo ir Karaliaučiaus krašte gyvenančių lietuvių globos klausimų sąrašas. Jame buvo Vydūno memorialinio muziejaus įsteigimas Tilžėje, paminklų Martynui Mažvydui, Jonui Bretkūnui, Ludvikui Gediminui Rėzai pastatymas, lietuviškų darželių, sekmadieninių bei pradžios mokyklų atidarymas Karaliaučiaus krašte. Iš karto pasakysiu, pasisekė tik viena - pastatyti paminklą Rėzai. 

1990 m. sausio 31-ąją Lietuvos ryto laikraštyje buvo paskelbtas pirmasis Tarybos viešasis pareiškimas Kreipimasis į Didžiąją Lietuvą, kad kartu su atgimstančia Didžiąja Lietuva kaip dvasinis ir kultūrinis fenomenas turi atgimti ir Mažoji Lietuva.

1991 m. Tarybos rūpesčiu buvo pakartotinai išleista tik specfonduose laikyta Pavelo Kušnerio-Knyševo monografija apie baltišką Karaliaučiaus krašto praeitį - Etninės teritorijos ir etninės sienos antroji dalis: Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis). Seimui ir Vyriausybei buvo įteikta 700 šios knygos egzempliorių.

1992 m. kovo 10 d. buvo paviešintas pirmasis Tarybos pareiškimas Rusijos karinės grėsmės klausimu: Dėl Kaliningrado srities militarizavimo pavojaus.

1993 m. visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) nusiuntė LR Prezidentui A. Brazauskui, LR Seimo pirmininkui Č. Juršėnui, Ministrui pirmininkui A. Šleževičiui, užsienio reikalų ministrui P. Gyliui Memorandumą, patardama siūlyti Rusijai atkurti nematerialiosios kultūros paveldo palikimą - autentiškus Karaliaučiaus krašto vardus. Atsako Taryba nesulaukė...

1995 m., keldama Karaliaučiaus krašto teisinio statuso problemą, Taryba Vilniuje surengė konferenciją Potsdamas ir Lietuva.

1996 m. Taryba 2000 egz. tiražu išleido konferencijos pranešimų rinkinį Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (santraukos anglų, vokiečių ir rusų kalbomis). Šį rinkinį gavo to meto LR Seimo nariai.

1997 m. rugsėjo 9 d. Tarybos prašymu LR Seimo narys Stanislovas Buškevičius pasiūlė Seimui įteisinti tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimą periodinėje spaudoje, visose mokslo ir gyvenimo srityse. Tik po metų (1998 m. lapkričio 12 d.) Seimas įpareigojo Lietuvių kalbos komisiją patvirtinti prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustatyti šių vietovardžių vartojimo tvarką. Dar po metų, 1999 m. rugsėjo 30 d. Kalbos komisija, priėmė gana ribotą nutarimą, Dėl tradicinių autentiškų - lietuviškų ir prūsiškų - Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo. 

1998 m. Tarybos ir LR Seimo nario S. Buškevičiaus pastangomis Seimas įamžino istorinio Tilžės Akto dieną lapkričio 30-ąją ją paskelbęs Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. Tais pačiais 1998 metais Taryba išleido iliustruotą įvairių sričių Lietuvos mokslininkų straipsnių apie Karaliaučiaus krašto šviesuolius rinkinį Nuo Mažvydo iki Vydūno lietuvių, o kitais metais - rusų kalba. Viską po 3 tūkst. egzempliorių tiražu.

1999 m. Taryba savo veiklą nutarė grįsti mažlietuvių valios dokuınentais - l9l8 metų Pašaukimu lietuvininkams, Tilžės Aktu, 1946 bei l947 metų Fuldos Aktais, taip pat 1949 metų VLIK'o Memorandumu Didžiosioms valstybėms Mažosios Lietuvos klausimas, l990 metų Klaipėdos krašto lietuvininkų susiejimo Rezoliucija, 1993 metų Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio Kreipimusi į LR Prezidentą, 1994 metų XII Amerikos lietuvių kongreso ir 54-jo ALTO suvažiavimo Rezoliucija Nuostatos Mažosios Lietuvos klausimu.

2000 m. rugpjūčio 2 d. Taryba įteikė LR prezidentui V. Adamkui, LR Seimo pirmininkui V. Landsbergiui, Vyriausybės vadovui A. Kubiliui Kreipimąsi dėl Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, kurį pasirašė 17 partijų ir visuomeninių organizacijų vadovai, 28 Seimo nariai ir 68 Lietuvos bei išeivijos mokslininkai ir kultūros veikėjai. Ne vienas iš adresatų neatsiliepė, deja.

2001 m. Taryba Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos, kurioje dalyvavo pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, Latvijos ir Estijos. Vienas iš nutarimo punktų ragino Lietuvos Respublikos politikus nedelsiant imtis žygių, kad artimiausiais metais būtų sušaukta Potsdamo nutarimu numatyta tarptautinė konferencija.

2002 m. kovo 28 d. Taryba viešu Pareiškimu Karaliaučiaus krašto ateitis - su Lietuva, išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Karaliaučiaus karšto statuso klausimas nėra išspręstas tarptautiniu lygiu. Po to žiniasklaidai buvo išplatinta Deklaraciją, kad privalu sušaukti Potsdamo susitarimu numatytą konferenciją.

2003 m. Kreipdamasi į Vilniaus miesto savivaldybę Taryba inicijavo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Liudviko Gedimino Rėzos paminklo atsiradimą Karaliaučiuje (atidengtas 2005 m.).

2006 m, Tarybai nuo 1994 m. kelis kartus (1997, 1998, 1999 m.) raginant LR Seimą, jis 2006 m. liepos 19 d priėmė LR Atmintinų dienų įstatymo papildymo įstatymą (Nr. X-797), kuriuo spalio 16-ji, kai 1944 m. prasidėjo susidorojimas su Karaliaučiaus krašto civiliais gyventojais, buvo paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Tuo pačiu įstatymu buvo įteisinta ir pergalingoji Klaipėdos krašto sukilimo sausio 15-oji diena, kaip Klaipėdos krašto diena (iniciavo klaipėdiškis Seimo narys Vaclovas Stankevičius).

2008 m. spalio 17-18 d. grupė Tarybos narių dalyvavo Klaipėdos universiteto surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytprūsiuose: faktai ir istorinė atmintis. Vytautas Šilas joje skaitė pranešimą Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas: ištakos ir vertinimai. Beje, šio pranešimo Klaipėdos universitetas į pranešimų rinkinį neįtraukė...

2009 m klaipėdiečio Tarybos nario Jono Lukšo iniciatyva ir pastangomis įsisteigė Tarybos Klaipėdos krašto skyrius, kuriam ėmėsi vadovauti dailininkas doc. Linas Julijonas Jankus. Nuo 2010 m. pirmininkas Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos pedagogas menotyrininkas Petras Šmitas. Raginant J. Lukšui, šis skyrius ėmėsi Tilžės Akto signatarų įamžinimo Klaipėdoje atminimo lentomis. 

2010 m. Taryba išleido 9 autorių straipsnių rinkinį Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos apie lietuvių siekius sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvą į vieną Lietuvos valstybę, apie pačią Tarybą.

Tų pačių 2010 m. gegužės mėn. 31 d. Taryba, reaguodama į Rusijos ketinimą prie Ragainės statyti Baltijos atominės elektrinę nusiuntė protesto raštus Dėl atominių elektrinių statybos Lietuvos Respublikos pasienyje LR Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui pirmininkui, taip pat Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoms Lietuvos Respublikoje, Tarptautinei Atominės Energijos Agentūrai (TATENA). 

Protestuodama dėl ketinimo K. Donelaičio memorialinį muziejų perduoti Rusijos Pravoslavų bažnyčiai, Taryba 2000 metų lapkričio mėnesį surengė piketus prie Rusijos atstovybių Vilniuje ir Klaipėdoje. 

2013 m. Tarybos narys kartografas Algirdas Gliožaitis 500 egz. tiražu išleido kapitalinę studiją Mažosios Lietuvos žemė XVIII-XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose, kurią labiausia aktualizuoja joje patekti istoriniai žemėlapiai.

2015 m. balandžio 15 d. Tarybos nario Vytauto Gocento iniciatyva, įvertinus naują Karaliaučiaus krašto militarizavimo pavojų, buvo parengtas Viešas kreipimais į II pasaulinio karo valstybių nugalėtojų vyriausybes dėl 1945 m. Potsdamo konferencijoje priimto įsipareigojimo sušaukti numatytą Taikos konferenciją.

Per 30-ties metų veiklos laikotarpį Lietuvos ir užsienio spaudoje pasirodė nemaža Tarybos narių publikacijų Mažosios Lietuvos klausimais. Daugiausia rašė, V. Bagdonavičius, A. Matulevičius, I. Skomskienė, V. Šilas, V. Žeimantas, P. Žostautaitė. Į rašančiųjų būrį įsijungė J. Česanavičius, V. Juraitis, B. Volodzka. 

1919 m. vasarą šimtų straipsnių autorius dr. A. Matulevičius išleido informatyvią ir analitiškai vertingą monografiją Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje. Tuomet, dėl lėšų stygiaus, išėjo tik 50 jos egzempliorių. Dabar, gavusi vieno Klaipėdos verslininko paramą, Taryba išleido dar šimtą egzempliorių šios vertingos mokslinės knygos. Su ja ir pradėkime kitus 2020-uosius mūsų veiklos metus!

Rubrika Jubiliejai, sukaktys yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.