Gediminas Končius
Kai Alfonsas Kairys pirmą kartą atėjo į Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubą ne vienas kolega stebėjosi - ką čia veikia šis jaunas žmogus. Sunku buvo patikėti, kad jaunatviškai atrodantis, pasitempęs, energingas, kupinas idėjų kolega Alfonsas jau irgi tapo Sodros senatvės pensijų gavėju.
Jis gimė Svylionių kaime, nelabai toli nuo Švenčionių. Meilė šiam kraštui, nelengvą dalią patyrusiems jo gyventojams lydėjo kolegą Alfonsą visą gyvenimą. Tas jausmas akivaizdžiai nulėmė ir jo darbus.
1973 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Vėliau dirbo Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos inspektoriumi. Bet rūpestis gimtojo krašto likimu atvedė jį į Valstybinę komisiją Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti, kurioje dirbo referentu kultūrai ir švietimui. Ir vėlesniuose darbuose jis rūpinosi savo kraštiečių reikalais - dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Rytų Lietuvos programų poskyrio vedėju.
Alfonsą iki šiol geru žodžiu prisimena ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamente jis rūpinosi Karaliaučiaus krašto lietuviais - jų draugijų, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų, lietuviškųjų klasių steigimu. Palaikė ryšius su Rusijoje, Kazachijoje, Latvijoje ir kitose šalyse įsikūrusiomis lietuvių bendruomenėmis - siuntė ten lietuvišką spaudą, vadovėlius, tautišką atributiką. Tie ryšiai išliko iki šiol, dažnai jį susiranda laikinai ar nuolat gyventi į Lietuvą atvykstantys tautiečiai.
Pažįsta kolegą Alfonsą ir daug Lietuvoje gyvenančių romų, kuriems jis padeda integruotis į mūsų šalies gyvenimą.
"Susipažinau su kolega Alfonsu, kai jis aktyviai rūpinosi Rytų Lietuvos lietuviškomis mokyklomis, jose veikiančiais lietuvių kalbos kabinetais, lietuvių kalbos mokytojais. Maloniai stebino ir jo entuziazmas bendraujant su išeivijos lietuviais, užsienyje veikiančiomis lietuvių mokyklomis, meno saviveiklos būreliais, jo noras užsienio lietuvius aprūpinti lietuviškomis knygomis, periodine spauda. Tada apie jo veiklą teko kelis kartus rašyti "Lietuvos aide", kur tuomet dirbau, - prisimena kolega Vytautas Žeimantas. - o dabar, kai jis įstojo į LŽS, ir čia Alfonsas pilnas teigiamos energijos. Džiugu, kad šalia yra tokie kūrybingi kolegos, kaip Alfonsas."
Įdomu dar ir tai, kad kolega Alfonsas noriai rūpinasi jaunimu, būsimųjų žurnalistų kartą. Jau nemažai metų jis sėkmingai vadovauja Jaunųjų žurnalistų būreliui, veikiančiam Lentvario pradinėje mokykloje. Vaikai kartu su juo leidžia savo laikraštį, gražiai pasirodė ir LŽS Senjorų klubo sueigoje.
Lietuvos ir užsienio lietuviškoje spaudoje rasime kelis šimtus Alfonso Kairio straipsnių lituanistikos, užsienio lietuvių švietimo klausimais. Ir dabar jis nemažai rašo laikraščiui "Lietuvos aidas", LŽS internetiniam laikraščiui www.lzs.lt, kitur.
Kolega Alfonsas parašė ir išleido knygas „Laiko išsklaidyti", „Penkeri metai su Rytų Lietuva". Kartu su kolega Antanu Andrijonu parengė literatūrinį almanachą „Balsai iš toli", kurio autoriai yra užsienio lietuviai. Su poetu R. Vorevičiumi parengė almanachus „Ties rugsėjo taku", „Ties spalio taku", skirtus Rytų Lietuvos mokytojų kūrybai. Parengė ir išleido knygelę „Vilniaus senjorų žurnalistų klubas", skirtą LŽS Senjorų klubo veiklai nušviesti.
Kolegos greitai pastebėjo Alfonso iniciatyvumą ir išrinko jį Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos nariu, LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
"Kolega Alfonsas daug padeda organizuojant įvairius Senjorų klubo renginius. Be jo būtume kaip be rankų", - sako LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.
Garbingo jubiliejaus išvakarėse jis buvo apdovanotas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai".
Palinkėkime kolegai Alfonsui geros sveikatos, kūrybinės sėkmės, naujų, brandžių straipsnių ir knygų. Palinkėkime jam ir ištvermės dirbant mūsų žurnalistų sąjungos labui.
Komentarai (5)