Sukaktys, jubiliejai

„Sukaktuvininkas šiandien - Antanas Stanevičius, senas mano bičiulis, žurnalistas, fotomenininkas, rašytojas (taip pat ir eilėraščių), Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, leidėjas. Vis maniau, jog gimęs Genėtiniuose (gal kad ten pas jo tėvus ir mano, dar studento, svečiuotasi), bet va enciklopedijos kaip gimtinę mini Užunevėžius, tegul taip ir bus, tegul lieka Antanas plačiai šakotas, gausiai lapotas, neapgenėtas ir neapskabytas! Šviesos ir tvirtos sveikatos, Antanai!" - šiandien Facebook‘e parašė poetas Vladas Braziūnas.

Taip, šiandien žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, poeto, fotomenininko, leidėjo Antano Stanevičiaus gimtadienis. Neeilinis - 70-asis.

Antanas Stanevičius gimė 1953 metų liepos 26 dieną Užunevėžiuose, Panevėžio rajone. 1970 metais baigė Panevėžio rajono Raguvos vidurinę mokyklą, 1975 metais -Vilniaus universitete žurnalistiką. Dar studijuodamas (1972-1974) dirbo universiteto savaitraščio korespondentu. Čia su juo ir susipažinau, nes tuomet buvau išrinktas Universiteto studentų profsąjungos pirmininku, su universiteto laikraščiu, kurį redagavo Algis Kusta, turėjome daug bendrų reikalų. Jau tada Antanas išsiskyrė žingeidumu, darbštumu, aktyviu viuomeniškmu, brendo kaip profesionalus žurnalistas.

Dar artimiau su kolega Antanu teko bendrauti, kai abu pradėjome dirbti „Tiesos" laikraščio redakcijoje. Ir ne tik redakciniuose, žurnalistiniuose reikaluose, bet ir jo naujo buto įkurtuvėse, kartu žaisdami „Tiesos" futbolo komandoje, badmintono aikštelėje...

„Tiesoje" jis dirbo beveik dešimt metų. Bedirbdamas žurnalistu vis labiau pradėjo domėtis literatūra, poezija. Turbūt todėl 1983 metais perėjo į savaitraštį „Literatūra ir menas", tapo literatūrinis darbuotojas, vėliau - atsakingasis sekretorius.

1986 metais jis tapo „Tarybinės Klaipėdos" laikraščio redaktorius. Ir juo buvo per 15 metų. Pradėjo redaguoti uostamiesčio dienraštį netrukus prasidėjus Atgimimui. Partinės cenzūros varžtai pradėjo silpnėti. Kolega Antanas inicijavo ir kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriumi 1988 metais pradėjo leisti kurortinį priedą „Vasara". Atskiri numeriai ėjo pavadinimais „Vasara-Ruduo-Žiema", „Vasara" arba „Ruduo". 1991 metais pradėjo leisti ir kitą savaitinį priedą -„Visiems".

Pasirodė ir pirmosios jo poezijos knygos: „Viešbutis" (1989), „Namai" (2000), apybraižų knyga vokiečių kalba „Ratselraten um Annchen von Tharau" (Taravos Anikės mįslė" (1992, papildyti leidimai 2006, 2012 ir 2015, lietuvių kalba - 2009).

2002 metais kolega Antanas įkūria UAB „Eglės leidyklą", tampa jos direktorius ir redaktorius. Nuo 2010 metų jis ir Leidybos paramos fondo „Bonifacijus" direktorius. Atsiskleidžia ir kaip produktyvus kūrėjas. Išleidžia publicistikos knygas „Valentinas Greičiūnas: gerus darbus daryti niekada nevėlu!"( 2004), „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Alfonsas Žalys"(2009), fotoalbumus „Romantiškoji Klaipėda" (2002), „Auksinė Žuvėdra" (2005), „Klaipėda at a Glance" (2007), „Atkaklioji Žuvėdra" (2011). Rengia autorines fotoparodas.

Kūrybą skelbia ir žurnalistų poezijos knygoje „Sušvieski, saule" (2014).