Sukaktys, jubiliejai

Į tautinių bendrijų namus Vilniuje susirinko Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis" nariai ir svečiai paminėti žurnalisto, tautotyrininko ir rašytojo Jono Laurinavičiaus 85-ąsias gimimo metines.

Jonas neskaičiuoja šuoliuojančių metų, o švenčia Gyvenimą, kuriame jis mokėsi, brendo, stebėjo supančią aplinką. Ir be galo daug kūrė ir iki šiol produktyviai tebekuria Lietuvai, leidžia knygas, rašo straipsnius. Tai jo išaustos minčių ir svajonių knygos. Paklaustas, tikrai nesakys, kiek jų išleido. Spėjam: ne mažiau kaip 140. Tai didžiausias žmogaus turtas šaliai, savo gimtajam kaimui, kurso draugams, gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms. Gerumas užlieja skaitant, ir ašara nurieda...

Nuoširdus, jautrus ir visada randantis tinkamą žodį visiems: ligoje, liūdesyje ar kūryboje, padrąsins, patars, nuramins, o kartu nuoširdžiai pasidžiaugs.

Jono Laurinavičiaus vaikystės svajonė „rašyti į laikraščius" išsipildė su kaupu. Daug rašė apie iškilius žmones, rinko sakmes ir legendas, domėjosi žmonių biografijomis.

1964-1989 m. - Lietuvos radijo korespondentas, Kaišiadorių rajono kultūros skyriaus vedėjas, dirbo Šalčininkų ir Vilniaus rajonų radijo redakcijose, ilgiausiai - Mažeikiuose ir Kaišiadoryse.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos kraštotyros draugijos garbės narys. Vadovavo Kaišiadorių r. literatų klubui „Gija".

1990-1995 m. - Kaišiadorių r. tarybos deputatas, 1996-1997 m. - Kaišiadorių r. savivaldybės tarybos narys.

Paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų kraštotyros tema.

2004 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai", taip pat „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai", „Už nuopelnus žurnalistikai".

„Lietuvos kaimo spindulys-2008" laureatas.

2013 m. - Kaišiadorių r. garbės pilietis.

1991-1995 m. - žurnalo „Tarp knygų" redakcinės kolegijos narys.

Renginyje Jonas kalbėjo, kad knygas pamėgo jau vaikystėje. Anksti išmoko skaityti, skaitė senelių, tėvų namo pakraigėse rastus senus elementorius, spaudos draudimo metais knygnešių iš Prūsijos atneštus į kaimą, iš jų daraktoriai mokė ir jo senelius, seneliai savo vaikus, o motina - Joną.

Joną nuolat supo knygos, yra parašęs apie 200 atsiliepimų, recenzijų, apžvalgų. Dalį jų sudėjęs į savo knygą „Atradimų džiaugsmas".

2022 m. pabaigoje - 2023 m. pradžioje išleistos J. Laurinavičiaus knygos: „Tarp vėjų keturių" (eilėraščiai), „Žodžiai be kaukių" (eilėraščiai), „Šviesa tunelio prieky" (eilėraščiai). Dvi knygas išleido Jono ir Valdo Laurinavičių literatūros ir istorijos muziejus „Riešė"; „Mama" (sakmė, 2022) ir „Kur eini? - Į biblioteką!" (atsiminimai, 2023), taip pat šio muziejaus informacinius leidinius: „Tėtis", ekspozicija „Antanui Vienažindžiui - 180", ekspozicija „Justinas Marcinkevičius". „Printėjos" leidykla išleido jo knygą „Onuškio bažnyčia" (II leidimas, su O. Trepuilaite-Virginavičiene).

J. Laurinavičiaus kūryba spausdinta labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis" almanachuose „Paukščiai" (eilėraščiai, 2022) ir „Pasivaikščiojimai" (proza, 2021, 2022), „Humoro medis - 8" (humoristiniai eilėraščiai, 2023), Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos V. Burago literatūros konkurso laureatas (2023).

Nepamiršti ir kūrybiniai „Vingio" ateities planai. Jau greit iš spaudos išeis gildijos „Vingis-13" almanachas, kuriame spausdinama ir J. Laurinavičiaus kūryba.

Būkime sveiki, kūrybingi ir pinkime svajonių juostas į naujas knygas!