2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Visi keliai tampa vieškeliais, jeigu paskui save vedi ir kitus... Minint „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorės Angelės Jankauskytės-Rabačiauskienės jubiliejų

2022-03-22
 
Angelė Jankauskytė-Rabačiauskienė

Angelė Jankauskytė-Rabačiauskienė

Jonas Laurinavičius,
Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys,
buvęs „Kaišiadorių aidų" redaktorius

 


Iš Žemaitijos Didkiemio kaimo (Šilalės r.), per Vilnių (lietuvių kalbos ir literatūros studijas universitete) - į Kaišiadoris. Prigijo. Tikra žemaitė tapo tikra kaišiadoriete. Šiek tiek mokytojavo, šiek tiek dirbo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komiteto redaktore Kaišiadoryse, o paskui štai - į tuometinę Kaišiadorių rajono laikraščio redakciją...
Nežinia, ar tada jautė, kad joje eis metai po metų, virstantys dešimtmečiais, kad čia ir šiandieną joje dirbs.
Man, buvusiam jos kolegai nuo pirmųjų jos žingsnių redakcijoje, miela mintimis peržvelgti tą ilgą ir įdomų kelią, kurį mudviem, kartu su šauniąja redakcijos bendruomene, teko nueiti.
Ryškiausiai širdin įstrigo Atgimimo metai, Sausio 13-oji, Kovo 11-oji... Neužmirštamas laikotarpis. Į „Kaišiadorių aidų" komplektus surašėme garbią anų dienų istoriją. Ir ne tik rašėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome jų įvykiuose. Angelė visada buvo tarp veikliausiųjų.
Buvo įdomu, bet nelengva, ypač Maskvos ekonominės blokados dienomis, kai dėl finansinių išteklių stokos, dėl tuščių popieriaus sandėlių kildavo nerimas - išeis ar neišeis rajono laikraštis. Kad ir kurį laiką mažesnės apimties, bet nebuvo tokio atvejo, kad „Kaišiadorių aidai" neišeitų. Tuo laikotarpiu aš, buvęs redakcijos skyriaus vedėju, tapau laikraščio redaktoriumi, o Angelę, korespondentę, pasiūliau redaktoriaus pavaduotoja. Neapsirikau, net be jokios abejonės.
Kaip vėliau pasirodė, tose pareigose mudu išdirbome lygiai - diena dienon - dvidešimt penkerius metus! Iki 2016-ųjų metų spalio 31 dienos, iki mano išėjimo į pensiją. Tuos metus aš prisimenu kaip turiningiausius, kūrybingiausius, produktyviausius savo ilgame ilgame žurnalistinio darbo kelyje. Ir už tai nemaža dalimi esu dėkingas savo pavaduotojai redakcijoje Angelei Rabačiauskienei, nes ji visada dirbdavo kur kas daugiau nei priklausė pagal tarnybines pareigas: iniciatyvi, valinga, darbšti, žemaitiškai atkakli ir savo darbuote man ženkliai palengvindavo kūrybinę veiklą - aš, rašantis redaktorius, patikėdamas jai spręsti daugelį ūkinių kasdienių bendruomenės tarpusavio santykių rūpesčių, galėjau daugiau laiko skirti žurnalisto plunksnai. Parašiau ir išleidau visą lentynėlę savo autorinių knygų, taip pat parengiau kitų autorių įvairios tematikos leidinių. Atpalaiduotas nuo daug laiko reikalaujančio redaktoriaus nekūrybinio darbo, aš turėjau galimybę visu pajėgumu rašyti ir rašyti: ir tai, kas reikalinga „Kaišiadorių aidų" laikraščiui, ir tai, kas jam nebūtina, bet man miela - domėtis kraštotyra, rašyti beletristinius kūrinėlius, vadovauti rajono literatų klubui „Gija". Galėjau visapusiškai pasireikšti savo kūrybinėje veikloje. Širdžiai maloni veikla leido ir ilgam ilgam išlaikyti darbingumą - juk atsisveikinau su kolegomis, kai man jau ėjo... 79-ti... 55-erių metų darbo stažas...
Savaime suprantama, kad, palikdamas laikraščio redaktoriaus tarnybą, aš vietoj savęs pasiūliau Angelę. Net balsavimo nereikėjo - bendru sutarimu ji ir tapo naująja laikraščio redaktore - devintąja rajono redakcijos istorijoje. Ir sėkmingai dirba jau šeštuosius metus. Dirba su tomis pačiomis žurnalistėmis, kurios, kaip ir Angelė, pradėjo savo žurnalistinį darbą dar su šviesios atminties redaktoriumi Pranu Grabijolu - Alvyde Venskiene (ji dabar Angelės pavaduotoja), Ramute Šimeliene, Laima Kmeliauskiene, vėliau į tą pačią redakciją po keliolikos metų sugrįžusia Romualda Suslavičiene. Dirba ir ta pati kompiuterininkė Marytė Gudinienė, buhalterė Nijolė Karčiauskienė. Visos jos man džiaugiasi, kad dirbti su Angele miela, pakilu, kad niekas nenuleidžia rankų, kai jau trečius metus siautėja koronavirusas, kai taip ilgai teko dirbti karantino sąlygomis, - kai kurioms ir persirgti Covid-19.
Angelė - Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
Taip pat noriu pasidžiaugti, kad ji yra dviejų poezijos knygų autorė: „Gėlė po delnu" (1985) ir „Žemės rūbais" (1991). Abi išleido „Vagos" leidykla. Jos poetinė kūryba spausdinta periodinėje spaudoje, almanachuose, tarp jų ir žurnalistų vieno eilėraščio knygoje „Sušvieski, saule" (2014, sudarė V. Žeimantas).
Ji - Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Trisdešimt penkerius metus Angelė Jankauskytė-Rabačiauskienė atidavė „Kaišiadorių aidų" redakcijai. Jau antroji skaitytojų karta yra jos publikacijų laikraštyje skaitytojai. Tai džiugu. Didžiai prasminga. Kartu linkiu redaktorei nuolatinių kūrybinių impulsų, neblėstančios šypsenos veide, malonaus tolesnio bendravimo su kolegomis, su gausybe laikraščio skaitytojų.
Su Jubiliejumi, Angele!
 
Rubrika Sukaktys, jubiliejiai yra SRTRF projekto dalis. 
 
 

 

 


 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-04-17 10:20
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media