2022 m. gruodžio 8 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ 50-mečiui – paroda Seime

2022-04-01
 

 Žydrūnas Mačiukas
 
Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio 50-mečiui.
XX a. 7-ajame dešimt. okupuotoje Lietuvoje subrendo kryptingas Katalikų bažnyčios pasipriešinimas sovietų režimo vykdomai politikai ir tikinčiųjų teisių gynimo judėjimas. Bažnyčios pasipriešinimo suaktyvėjimas sietinas su slaptai organizuotais kunigų susitikimais, kuriuose buvo kalbama apie Bažnyčios patiriamus suvaržymus ir kovą prieš juos. 1968 m. pabaigoje buvo parengta pirma kolektyvinė peticija dėl sovietų valdžios trukdymų rengiant naujus kunigus seminarijoje. Į kovą už tikinčiųjų teises stojo ir aktyvūs pasauliečiai. 1971 m. gruodžio mėn. buvo parengtas Lietuvos Romos katalikų memorandumas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios padėties ir sąžinės laisvės varžymo sovietų okupuotoje Lietuvoje. Memorandumą pasirašė 17 tūkst. gyventojų. Šis dokumentas pasiekė Vakarus ir atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje.
Poreikis kuo plačiau viešinti Bažnyčios persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, skleisti tikrąją tiesą apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių padėtį okupuotoje Lietuvoje paskatino atsirasti pogrindinę katalikišką periodinę spaudą. Ši iniciatyva užgimė Vilkaviškio vyskupijos kunigų ratelyje. Pirmasis Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19-ąją Simno klebonijoje, kun. Sigito Tamkevičiaus kambarėlyje. Iki pat Lietuvos Nepriklausomybės aušros slapta leidžiamas pogrindinis leidinys tapo sovietų režimo vykdyto Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus viešinančiu dokumentu. Kronikos turinio tematiką didele dalimi sudarė kolektyviniai ir individualūs kreipimaisi bei pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių ir laisvių varžymo, pranešimai apie padėtį mokyklose - moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą su Kronikos leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus. Pogrindinio leidinio leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Kronikos leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį, būti suimti ir nuteisti.
Vienas iš esminių Kronikos leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Iš pradžių pogrindinis leidinys laisvuosius Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius Sovietų Sąjungos disidentus. Prasidėjus Maskvos disidentų areštams, reikėjo ieškoti naujų Kronikos perdavimo būdų į Vakarus. Buvo nuspręsta pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas Kronikos numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas. Taip išmaniai paslėptas slaptas siuntinys pasiekdavo Vakarus. Pirmiesiems Kronikos numeriams slapta pasiekus laisvąjį pasaulį, lietuviškoms išeivių organizacijoms atsivėrė naujos galimybės kovoti dėl tikinčiųjų ir žmogaus teisių okupuotoje Lietuvoje. To buvo siekiama leidžiant ir platinant Kroniką pasaulyje lietuvių ir užsienio kalbomis, jos turinį transliuojant per radijo stotis Vakaruose, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir Sovietų Sąjungos okupuotas šalis.
Per visą Kronikos leidybos laikotarpį jos leidėjai, platintojai ir talkininkai buvo uoliai persekiojami sovietų represinių struktūrų. Teisiamųjų suole atsidūrę kunigai, vienuolės ir pasauliečiai buvo baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, siunčiami kalėti į kalėjimus ar griežto režimo lagerius. Kunigams ir tikintiesiems sekti naudotas platus agentūrinis tinklas, įvairios sekimo priemonės. Uoliuosius kunigus buvo stengtasi diskredituoti visuomenės akyse, o Kroniką paversti šmeižikiško turinio leidiniu.
Nepaisant sudėtingų darbo sąlygų, leidinio bendradarbių, talkininkų ir platintojų suėmimų, šiai veiklai pasišventusių žmonių dėka Kronikos leidyba nenutrūko. Per 17 metų išėjo 81 Kronikos numeris. Tai buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. 2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino Kroniką regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis".
Ši paroda skirta Kronikos 50-osioms sukakties metinėms pažymėti. Parodą sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos", „Turinys", „Leidyba ir platinimas", „Kelias į Vakarus", „Sekimas ir represijos", „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje". Parodoje atskleistos temos pasakoja apie Kronikos leidybos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais. Temoms atskleisti naudotos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai. Vizualiniam parodos dizainui skurti naudoti užsienyje perleistų Kronikų iliustraciniai piešiniai. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų - Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.
Ypatinga padėka reiškiama Gintei Damušytei už parodos teksto „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje" parengimą, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Arūnui Streikui - už dalykines pastabas.

 

Daugiau informacijos:
 el. p. zydrunas.maciukas@lrs.lt,
tel. +370 (5) 239 6318
 
Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra SRTRF projekto dalis.
 
 
 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-04-11 13:13
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media