Sukaktys, jubiliejai

Birželio 21 d., trečiadienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) atveriama dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės, škicų ir aliejinės tapybos paroda „Už langų - Neris ir Žvėrynas". Autorius parodą skiria Vilniaus 700 metų jubiliejui. Parodą Seime inicijavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji veiks iki liepos 7 d.

Dailininkas K. Šiaulytis studijavo dailę Šiaulių universitete. Parašė dailės vadovėlių mokykloms, parengė keliolika plastinės, kūrybinės veiklos sąsiuvinių vaikams ir moksleiviams. Nuo 1974 m. dalyvauja respublikinėse dailės parodose, nuo 1975 m. - tarptautinėse. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1969 m. Šalies ir užsienio periodinėje spaudoje yra paskelbęs kelis tūkstančius karikatūrų, iliustracijų, komiksų, šaržų. 1978-1992 m. dirbo humoro ir satyros žurnalo „Šluota" dailininku, 1992-1999 m. leido ir redagavo žurnalą vaikams „Žaliasis laikraštis". Laikraščiuose „Lietuvos žinios" ir „Lietuvos aidas" publikavo kelis šimtus autorinių puslapių - kelionių esė su piešiniais ir akvarelėmis.

K. Šiaulytis yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

„Jaučiuosi esąs dailininkas-metraštininkas, kurį domina, traukia dabartis, esatis, aplinka, realaus šiandienos pasaulio ir žmogaus dvasinės būties sąveika. Dailininko plastine ir literato, žurnalisto tekstine raiška dalyvauju mūsų visų kuriamoje kasdienybėje", - sako dailininkas. Pasak K. K. Šiaulyčio, jį asmeniškai pažįsta bent keliolika tūkstančių Lietuvos piliečių - yra piešęs jų portretus „akis į akį" daugybės susitikimų erdvėse: žurnalistų renginiuose, kraštotyros ekspedicijose, konferencijose, pleneruose. Dalis tų portretų publikuoti įvairiuose leidiniuose, veidaknygės dalyvių puslapiuose.

Parodą „Už langų - Neris ir Žvėrynas" autorius skiria Vilniaus 700 metų jubiliejui. Iš Seimo rūmų langų atsiveria jo mėgstamo Žvėryno panorama. Dailininko darbai tarsi pratęsia vaizdą: jo kūriniuose - Neries upė, jos linkis, tarp medžių guotų įsikūrusio romantiškiausio sostinės mikrorajono vaizdai. Žvėryno vardas primena legendinius Vilniaus įkūrimo laikus, kai kunigaikštis Gediminas medžiojo miškinguose slėniuose ir kalvose palei Nerį. Dabartinis Žvėrynas - tai savotiškas istorinio romantizmo reliktas, saugantis Adomo Mickevičiaus, Dionizo Poškos, Juozapo Ignoto Kraševskio, Teodoro Narbuto raštuose įaustą praeities pajautą.

„Esu plenerinės akvarelinės tapybos puoselėtojas, tad, buvodamas Žvėryne, jo kraštovaizdžiuose, kasmet randu vis naujų motyvų, vertų užfiksuoti popieriaus lakštuose. Savitai marga mikrorajono senųjų gyvenamųjų namų, kiemų, sodelių mozaika, XX amžiaus meninių idėjų atšvaitai pastatų dekore ir šiuolaikinė architektūra - jos gausu Žvėryno Saltoniškių dalyje - kuria netikėtai savitą šio miesto rajono kultūrinę panoramą, kurią norisi ne tik stebėti, bet ir išreikšti tapybos drobėse", - sako dailininkas K. K. Šiaulytis.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė,

tel. (8 5) 239 6202,

el. p. asmark@lrs.lt