Sukaktys, jubiliejai

Kiek ją atsimenu - nuolat kažką dirbo: prie lapais apkrauto stalo susikaupusi rašė, greitakalbe su kolega aktyviai aiškinosi, smulkiais žingsniais, kažką ant pečių užsigobusi, sąsiuviniu nešina skubėjo į televizijos studiją, klasikinį kostiumėlį vilkėdama ruošdavosi į „Telefilmo", Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ar kokios kitos sprendimų galią turinčios institucijos posėdį. Atrodė santūri, visada nusiteikusi dalykiniam pokalbiui. Buvo pasirengusi padėti, konkreti, tiksli, kartais kategoriška. Taip ji redaguodavo ir televizijos laidų scenarijus, ir į eterį išeinančius tekstus. Sovietmečiu „kas užplaukia ant seilės" prieš kamerą nepasakysi! Tekstai parašyti, patvirtinti, jokių improvizacijų. Tačiau Gražina Daukšaitė mokėjo būti ir žaisminga, su šypsena pasakodavo nutikimus. Žmones mylėjo, neskirstė į juodus ar baltus, gerbė profesionalumą, pasišventimą darbui, kūrybingumą.

Kolegos ir viršininkai Gražiną gerbė, nors kartais aštresnio jos žodžio bijojo. Tačiau žinojo: ja galima pasitikėti.

Gimė Žeimių miestelyje Jonavos rajone. Tačiau gyvenimas sukosi Panevėžyje. Čia baigė Antrąją vidurinę ir Vidurinę muzikos mokyklą (vėliau - Panevėžio muzikos technikumas). Sunkūs buvo pokario metai. Tačiau jos bendramokslių būryje - šiandien gerai žinomos ir daug pasiekusios asmenybės. Talentingas berniukas pianistas Eimutis Vanagas, tapęs Lietuvos atomo branduolio fizikų teoretikų mokyklos kūrėjas ir vadovas. Darbštus, gabus chorvedys, pedagogas Jeronimas Žitkevičius, pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė, kankliuotoja, pedagogė Regina Paskačimaitė-Tamošaitienė, klarnetininkas, puikus pedagogas, moksleivių pučiamųjų orkestro „Septima" vadovas Vytautas Skripkauskas, ilgametė Operos ir baleto teatro arfininkė Palmira Breivytė-Skripkauskienė, lituanistė, puiki pedagogė Danutė Barisaitė ir kiti.

Prieš mano akis - jai dėstęs vienas Panevėžio garsenybių - kompozitorius, pedagogas Antanas Belazaras. Kūrybingas, pasišventęs mokiniams ir menui. Gražina brendo jo šeimoje, propagavo, palaikė ryšius.

G. Daukšaitė įstojo į Lietuvos konservatoriją (dabar - LMTA). Muzikologės akiratis plėtėsi. Matyti iš jos bibliotekos, gerokai „nuskaitytų" knygų. Dar studijuodama pradėjo dirbti Lietuvos radijo muzikos redaktore. Daug metų bendradarbiaudama su muzikos įrašų fondais, galėjo daug ką patarti jauniems bendradarbiams. Tais dešimtmečiais negalėjo būti „muzikos eteriui automato": reikalauta meno ir įrašo garso kokybės. Mėgėjų menas, kuris dabar siaučia eteryje, turėjo tik tam tikrą poziciją. Į fondus guldavo tik kokybiška muzika.

Nuo 1974 m. G. Daukšaitė Lietuvos televizijoje. Dabar ji buvo atsakinga ir už vizualinį muzikos kūrinių pateikimą. Tai ją džiugino. Bendradarbiavo su režisieriais, juos skatino kurti siužetus apie mūsų žymiausius menininkus, pati rašė scenarijus. kolegoms imponavo Gražinos žinios, meninė nuovoka, kūrybiškumas ir preciziškas sumanymų įgyvendinimas. Daugelis jos darbų yra TV muzikos fondų pasididžiavimas. Šiandien galime džiaugtis, nes turime toje epochoje kūrusių menininkų portretų, jų eskizų. Karjerą baigė būdama „Telefilmo" scenarijų redkolegijos narė.

Gražinos didžioji meilė buvo klasikinė muzika, opera. Dažnai ji lankydavosi teatre, klausė dainuojančių, formavo jų pasirodymus eteryje. Pati kurį laiką ruošė siužetus populiariam muzikos žurnalui „Tonika". Kurtas filmas-koncertas „Basso cantante" apie Vaclovą Daunorą, „Iš atminties ežerų" - Gražina Apanavičiūtė dainuoja operų arijas. Redaguoti filmai koncertai, kuriuose įamžinti: Nijolė Ambrazaitytė, VU dainų ir šokių ansamblis, „Armonikos" kolektyvas, Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava ir kiti.

Tačiau Daukšaitė neapleido ir muzikologės-tyrėjos profesijos. Gilinantis į archyvinį palikimą analitinius straipsnius pirmajai nepriklausomoje Lietuvoje muzikos istorijos knygai ji rašė apie muziką dvaruose, koncertinį gyvenimą Lietuvoje, lietuvių muzikos draugijų veiklą XIX ir XX a. pradžioje.

1988 m. G. Daukšaitė įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą, vėliau - Žurnalistų draugiją. Darbavosi etikos komisijoje, buvo įrašų priėmimo, meno tarybų narė.

Nepamirškime: praeities dešimtmečiai - tai šiandieninio mūsų gyvenimo pamatas. Jį kūrė šviesūs žmonės.