Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Lietuvoje su autorių teisėmis dažnai iškildavo problemų. Kada galima naudotis kūriniu, kada tai - tik eilinis piratavimas, kitaip sakant svetimo kūrinio vagystė. Tokie neaiškumai kildavo, nes mūsų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas buvo ne visai profesionaliai paruoštas. Taip atsirasdavo įvairaus interpretavimo, terpė ginčams ir nesusipratimams.

Gerai, kad Seimas gegužės 14 dieną priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas. 70 Seimo narių balsavus už, vienam balsavus pries, nustatyta, kad autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galioja visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.

Teisingai nutarta, kad atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja: 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau; 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį: fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos; neišleista fonograma teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.

Jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.

Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja. Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo, atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamais laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams.

Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą minėtais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas.

Tikėkimės, kad įsigaliojus šioms Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms bus mažiau nesusipratimų. Bus ir aiškiau - ar svetimą kūrinį naudoji pagal įstatymus, ar ne.

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis