2024 m. gruodžio 22 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Pavasarinė gamta: džiaugsmai, problemos ir žiniasklaidos indėlis

2014-04-01
 
Juozas Stasinas

Juozas Stasinas

 

Juozas Stasinas

         "Pernykštės žolės deginimas - nusikaltimas gamtai" - taip žurnalistas Vytautas Žeimantas pavadino savo straipsnį, išspausdintą mėnraštyje „Tėviškės gamta", kuris šiomis dienomis  pasiekė prenumeratorius. Straipsnio autorius įtaigiai ir profesionaliai nagrinėja aktualią žolės deginimo problemą, kuri kasmet, atėjus pavasariui, tampa skaudžia rykšte  ne tik gyvajai gamtai, bet ir patiems padegėjams. Vytautas rašo: „Trakų rajono Statkonių kaimo gyventojas, sulaukęs pavasario, nutarė susitvarkyti aplinką - padegė už keliasdešimt metrų nuo sodybos atliekų krūvą, nuo kurios užsidegė sausa žolė. Ugnis plito greitai - nuo degančios žolės užsiliepsnojo ūkiniai sodybos pastatai. Laimei ugniagesiams pavyko išgelbėti gyvenamąjį namą, bet du ūkiniai  sodybos pastatai buvo visiškai suniokoti". Su įsisenėjusiu įpročiu - pavasarį deginti žolę - kasmet kovoja ne tik ugniagesiai, bet ir aplinkosaugininkai, gamtos bičiuliai. Jei nepadeda geranoriška pastaba ar paaiškinimas, toks tūlas pilietis baudžiamas pinigine bauda. „Jeigu iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 litų žalą, tai dabar teks mokėti 3000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų", - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Straipsnio autorius kviečia gamtos bičiulius nebūti abejingais žolės degintojams ir, pastebėjus gamtos įstatymo pažeidėjus, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Mėnraščio puslapyje „Gamtosauga"  spausdinama kita pavasario aktuali informacija. Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė  pasakoja apie varliagyvių apsaugą jų neršto metu  „Automobilių kelių direkcija atsiliepė į Varnių regioninio parko direkcijos (RP) prašymą ir įrengė prie kelio Telšiai-Laukuva tinklo tvorą migruojantiems gyvūnams apsaugoti. Bet tvoros dalinai apsaugo tik stambiuosius gyvūnus, varliagyviams apsaugoti būtinos kitos priemonės ir betarpiška žmogaus pagalba. Visas varles, įkritusias į gaudymo duobutes, reikia surinkti ir nunešti į vandens telkinius. Varliagyvių migracija pavasarį trunka  pirmuosius du mėnesius, tad šiuo metu vykdomos aktyvios apsaugos priemonės gali išsaugoti labai daug vertingų gyvūnų,", - sako Varnių RP direktorė Irena Zimblienė.

Žurnalistė Diana Rakauskaitė primena skaitytojams, kad Kuršių nerijoje kertamos kalnapušės ir pateikia šių darbų motyvus. Ji rašo: „19-to amžiaus pradžioje Kuršių nerijos kraštovaizdyje dominavo smėlio kopos, vėliau jos buvo užsodintos kalnapušėmis. 20-to amžiaus septintajame dešimtmetyje miškai jau užėmė apie 60 proc. visos Kuršių nerijos teritorijos, o 2012 m. jų buvo beveik 71 proc."  Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Freser tikina, kad  nereikėtų baimintis dėl kertamų senų kalnapušių. Per artimiausią dešimtmetį planuojama atkurti 300 ha kalnapušių paprastąja pušimi, 173 ha iškirstų plotų vėl bus atsodinama kalnapuše.

„Laiškų" puslapyje Rūta Norvaišaitė pasakoja apie Veroniką Kulikauskienę, moterį, nesiskiriančią su dviračiu nei žiemą, nei vasarą. „Dviratis -  jos ir jos vyro gyvenimo būdas, - rašo autorė. Kalbinta Veronika teigia, kad infrastruktūros trūkumus Lietuvoje kompensuoja dviratininkų laisvė. „Lietuvos vairuotojai yra labai pakantūs ir mandagūs dviratininkams. Jie lengvai praleidžia, nėra tokie griežti, kaip, tarkim, olandai. Svarbu užmegzti akių kontaktą ir pačiam būti mandagiam", - sako dviratininkė.

Svėdasiškis žurnalistas Vytautas Bagdonas tęsia pamąstymus apie mūsų žemės ir mūsų pačių „žaizdas". Jis rašo: „Pastaruoju metu plačiai šalyje nuskambėjo įvykiai, susiję su neuždengtais šulinėliais, į kuriuos buvo įkritę vaikai. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai, vaikai liko gyvi, tiktai teko gerokai išsigąsti. Tokių šulinėlių visur yra labai daug... Kolūkių neliko, vamzdynai buvo išdraskyti, šulinėlius dengę metalo dangčiai išvogti. Taigi buvusiose ganyklose tokių šulinėlių, atvirų, žolėse skendinčių, pilna. Tad  nedelsiant jų sutvarkymu turėtų pasirūpinti visi gyventojai, pirmiausia, seniūnijos, žemių valdytojai, bendruomenių vadovai."

Tradiciškai įspūdžiais iš saulelės pažadintos gamtos su skaitytojais dalinasi rašytojas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Akistatoje su gamta" jis rašo: „ Kovas - tik pavasario pradžia. Daug kas pradeda savo gyvenimus, tačiau žinokime, kad nemažai rūšių į balandį keliauja jau atlikę tai, ką šiemet turėjo padaryti... Balandis atneš naują gamtos atgimimą, žadins vis naujas gyvybes, kvies sugrįžti paukščius."

Daug medžiagos spausdinama žuvininkystės ir žuvininkų  bendruomenės gyvenimo klausimais. Žuvininkystės tarnybos Trakų Vokės žuvų veislyno vedėjas Jonas Pašukonis prisimena ichtiologą, gamtos mokslų daktarą Kazį Gaigalą, vasario 23 d. išėjusį amžinybėn. „ Kazys  Gaigalas iki mirties tyrinėjo Pamario ekologinę situaciją ir žuvų išteklių būklę Nemuno bei Minijos deltose įrengtuose polderiuose. Jo rekomendacijų pagrindu buvo nustatomos žuvų apsaugos priemonės ir žvejybos režimas", - rašo Jonas Pašukonis. Čia pat spausdinamas ir dr. Kazio Gaigalo straipsnis „Kuršių marios: praeitis ir dabartis", kurį Velionis prieš mirtį atsiuntė redakcijai. Autorius rašo, kad „Žvelgiant per istorinio laikmečio prizmę, Kuršių marių baseinas buvo svarbiu krašto gamtiniu bei ūkiniu regionu ir jo apsaugai nuo pragaištingų reiškinių poveikio stengėsi skirti nuolatinį dėmesį. Prūsijos valdžia nuolat rėmė laivininkystę, sovietmečio valdžios institucijos daugiausiai rūpinosi  Kuršių marių baseino žuvų išteklių eksploatavimo galimybėmis, normalių hidrotechninių sąlygų sudarymu žvejybiniams, transportiniams ir keleiviniams laivams kursuoti".

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pasakoja apie žuvų nerštą. Pokalbyje, kurį užrašė žurnalistas Juozas Keturakis, aplinkosaugininkas sako, kad žuvų nerštas - šventas metas ir kviečia visus, ypač žvejus, ramybei prie vandens telkinių, ežerų, upių ir upelių. „Visoje šalyje vyksta akcija „Lydeka - 2014". Akcijos metu aplinkosaugininkai, pasitelkę visuomeninius inspektorius, policijos pareigūnus, Žuvininkystės tarnybos darbuotojus, Medžiotojų ir žvejų draugijos, Gamtos bičiulių asociacijos narius, organizuoja reidus, budėjimus prie vandens telkinių", - sako Vilmantas Graičiūnas. Primename, kad lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Pasak Vilmanto Graičiūno, iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 20 d. - sterkus.

Prof. Libertas Klimka straipsnyje „Gamtos atbudimo metas" pateikia daug įdomios informacijos iš „Tautinių papročių skrynelės." „Senovėje nuo kovo mėnesio žemdirbiai pradėdavo skaičiuoti metus, o ir šiandien kovą vadiname pirmuoju kalendoriniu pavasario mėnesiu. Pavasarį senovės lietuviai sutikdavo iškilmingomis apeigomis, kaip mielą, ilgai lauktą svečią", - rašo Profesorius.  „Etnokultūros - istorijos" puslapyje Druskininkų „Bočių Kraitės" vadovė Romana Jonušienė straipsnyje „Lietuviška duona - kodas mūsų kultūrai suprasti" pasakoja apie druskininkiečių tradicijas ir renginius. Ji rašo: „Vertybių tradicijose pati autentiškiausia ir moraliniu, ir materialiniu požiūriu yra duona... Duonos kvapai primena tėviškę, vaikystę, nenusakomą gimtosios vietos ilgesį".

Dr. Laimutis Januškevičius tęsia pasakojimą apie reliktinius sumedėjusius augalus leidinio puslapyje „Augalijos pasaulyje". Šį kartą autorius supažindina su Kinine metasekvoja ir Dvieiliu taksodžiu.

Prof. Algirdas Stanaitis laikraščio puslapyje „Gamta svetur" skaitytojus kviečia lankytis Islandijoje. Pasak autoriaus, Islandija - viena patogiausių gyventi vietų pasaulyje. „Nors Islandija yra netoli poliarinio rato ir yra intensyviai veikiama labai sparčiai besikeičiančių klimatinių sąlygų, žmonėms gyventi aplinka labai palanki. Tai pripažino ir Jungtinių Tautų Sąjunga," - rašo prof. Algirdas Stanaitis.

11-me puslapyje „Žvilgsnis" Žygintas Petrulis vaizdžiai pasakoja apie liūtų tramdytoją, pasaulinę šlovę pelniusią rašytoją Džoją Adamson, kuri prieš 50 metų parašė knygą „Gimusi laisva".

            Tiek trumpai apie ką tik iš spaudos išėjusią spalvingąją „Tėviškės gamtą".

            Norinčius plačiau susipažinti su „Tėviškės gamtoje" spausdinama medžiaga kviečiame „atsiversti" internetinį puslapį teviskesgamta.weebly.com

            

             

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-04-01 09:50
 
 

Komentarai (8)

Jūsų el. paštas

Virgis

2014-04-15 00:01

Bergas gerą gamtosauginę sėklą pasėjo Juozo mastysenoje

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

A.G.

2014-04-11 07:45

Geri autoriai - Paltanavičius, Klimka, kiti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Arūnas

2014-04-10 16:48

Skalūnai gerai, nes nereikės prikti dujų iš Rusijos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

T.S

2014-04-08 18:59

Tas ministras už skalūnų deginimą. Blogai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona

2014-04-06 07:52

Reikia palaikyti Mazuronį. Jis rūpinasi gamta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

J.K.

2014-04-02 20:26

Dabar tuose mūsų vadinamuose "didžiuosiuose" dinraščiuose tik žudynės ir prievartavimai. Gerai, kad yra "Tėviškės gamta".

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Audra

2014-04-01 14:44

Gerai kai yra žmonių kurie rūpinasi gamta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jonas

2014-04-01 11:03

Ačiū už informatyvią medžiagą puikiame leidinyje

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media