Mūsų žiniasklaidoje daug įvairios kritikos. Kritikuojami atskiri asmenys, kritikuojamos ir įvairios įmonės. Gerai, jeigu tokia kritika yra pamatuota, remiasi konkrečiais faktais, dokumentais. Tačiau, deja, būna ir kitaip. Kritikuojama neteisingai, užgauliai, nesiremiant tikrove, teiginius "išlaužus iš piršto", ar nugirdus, ką pasakė "viena bobutė". Tada redakcijoms ar atskiriems žurnalistams teismuose keliamos bylos.

Tokiose konfliktinėse situacijose didelę reikšmę turi ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) nuomonė. Iki šiol praktiškai ši tarnyba dažniausiai gindavo fizinių asmenų garbę. O kaip ŽEIT reikėtų reaguoti, jei į ją dėl dalykinės reputacijos gynimo kreiptųsi juridiniai asmenys?.

Į šį klausimą dabar davė atsakymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, kuri 2014 m. vasario 12 d. nutartyje išaiškino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įgaliota ginti ne tik fizinių asmenų garbę ir orumą, tačiau ir juridinių asmenų dalykinę reputaciją.

Nustačiusi, kad kenkiama juridinių asmenų dalykinei reputacijai, ŽEIT gali taikyti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas poveikio priemones - įspėti dėl teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti. Tačiau pirmiausia publikacija nepatenkintas žmogus ar juridinis asmuo turi kreiptis į žiniasklaidos priemonę, kad ji pašalintų (iš internetinės svetainės) tam tikras publikacijas ar jas paneigtų. Ir jei to užgautajam yra per maža, jis gali teikti skundą ŽEIT.

Kitą galimybę ginti savo reputaciją įmonei suteikia Civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, įmonė, apie kurią šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai per dvi savaites nuo jo gavimo paskelbtų. Jeigu tai nepadaroma, įmonė su ieškiniu turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, juos viešai paneigti ir atlyginti žalą.

Beje, šis Civilinio kodekso straipsnis taikomas, kai skleidžiamos klaidinamos žinios. Jis netaikomas, kai kalbama apie subjektyvios nuomonės dėstymą. Tačiau čia žurnalistams prisidengti "nuomone" ne visada gali būti sėkminga, nes teismai numato galimybę gintis ir nuo nepagrįstų nuomonių nesąžiningo reiškimo, jų platinimo..

Reiktų įsisąmoninti, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai, laikytis etikos normų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad dalykinę reputaciją, skleidžiant neetišką nuomonę, galima apginti tais atvejais, kai nustatomi tokie požymiai:

Subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.

Pareikštoje nuomonėje neegzistuoja bent minimalus faktinis nuomonės pagrindimas.

Nuomonės reiškimo formuluotės yra neetiškos, teiginiai reiškiami nepadoria, įžeidžiama, žeminančia dalykinę reputaciją forma. Pavyzdžiui, komentarai "Kyšininkų įstaiga", „Reketininkų gauja ",„Vagių gūžta", „Vadovauja puspročiai" ir panašūs gali būti laikomi neetiška ir neskelbtina nuomone.

Dabar dažnas internetinis tinklalapis suteikia galimybę jo skaitytojams reikšti nuomone, komentuoti skelbiamas publikacijas. Tarp komentuojančiųjų irgi yra įvairių žmonių, galinčių dėl menko išsilavinimo, prastos vidinės kultūros ar tiesios sąmoningai, piktdžiugiškai parašyti užgaulų komentarą.

Čia reikia žinoti, kad jeigu dalykinę reputaciją menkinanti nuomonė nesąžiningai paskleista interneto tinklalapio komentaruose, už paskleistą turinį atsako informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, jeigu nenustatoma, kad informacinės visuomenės informavimo priemonė faktiškai nevaldė ir nekontroliavo vartotojų komentarų. Todėl patartina kolegos, turintiems internetines svetaines, kuriose galimi skaitytojų komentarai, kasdien tikrinti komentarų turinį ir įžeidžiančius asmenį ar įstaigą komentarus naikinti.

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis