Savaitės tema

Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, žurnalistas

Kovo 18 dieną Seimo Konstitucijos komisija svarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Jį pateikė 108 Seimo nariai. Vienas vėliau (Arvydas Mockus), matyt, kažko pabūgęs, savo parašą atšaukė.

Konstitucijos pakeitimo esmė ta, kad Šeima ir toliau laikoma visuomenės ir valstybės pagrindu. Tačiau projekte nurodoma, kad „Šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja ne tik šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, bet ir santuoką (šiuo metu ji santuokos negloboja).

Taigi pirmą kartą po daugelio metų dauguma Seimo narių susivienijo ir, peržengę partinius barjerus, pagaliau ryžosi įstatymu ginti fundamentalią visuomenės vertybę ir valstybės pagrindą - šeimą.

Tačiau šiai Seimo daugumos iniciatyvai  pasipriešino daugybė pristeigtų valstybės ir užsienio fondų finansuojamų nevyriausybinių organizacijų (NVO). Netgi dalyvavę Konstitucijos komisijos posėdyje Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, bei kviestieji NVO atstovai kone unisonu tikino, jog siūloma Konstitucijos pataisa neva diskriminuoja kitus piliečius, skriaudžia tuos, kurie gyvena nesusituokę, žemina našles ir našlius, neva nesantuokinė šeima, priėmus tokią Konstitucijos pataisą, nebeteks valstybės globos ir pan.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) komisijai pateikė visiškai priešingas išvadas, nurodydamas, kad dauguma Seimo narių siekia sustiprinti šeimos ir santuokos institutą, skatinti vaikų gimimą,  kad tokie siekiai  yra esminė valstybės pareiga ir gyvybinis būtinumas pačiai tautai bei Lietuvos valstybei. Žmogaus teisių gynėjai pažymėjo, kad  pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač daug šeimą ir santuokos institutą ardančių veiksnių ( reklama, kino filmai, erotinė literatūra), revizuojama santuokos institucinė prasmė (įvairūs feministiniai judėjimai ir kt.). Tai silpnina santuokos instituto, o kartu ir valstybės teisinius pagrindus. Svarbu tai, kad ir pats Konstitucinis Teismas  (KT) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime yra nurodęs, kad „Santuoka yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis<...> užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą."  Taigi tarp santuokos ir šeimos yra neatsiejamas  ryšys, o kartu ir svarbiausia tiesioginė šių institutų reikšmė valstybei bei lietuvių tautos išlikimui.

LŽTKC pažymi, kad neginčijama šeimos instituto svarba yra įtvirtina Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri skelbia, kad „Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma" (16 str. 3 dalis). Jos reikšmė įtvirtinta ir Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte ( 23 str. 1 dalis).  Be to, šeimos instituto svarba  įtvirtinta daugelyje Konstitucijos straipsnių. Antai Konstitucijos 39 str. 1 dalis nurodo, kad „valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą", kad „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimyninį gyvenimą" (22 str. 4 dalis), „tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus" (26 str. 5 dalis), „draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius" ( 31 str.), „valstybė globoja ir aprūpina karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, valstybė aprūpina šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ar mirė" ( 146 str.).

Taigi tiek tarptautinėje teisėje, tiek LR Konstitucijoje šeimos instituto svarba valstybei išskirtinė -  šeima yra svarbiausia visuomenės grupė, ląstelė, ji yra valstybės pagrindas.

Vis dėlto situacija visuomenėje rodo, jog šios konstitucinės garantijos šeimai yra formalios. Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena skurde. Vos ne pusė Lietuvos šeimų (42 proc.)  dėl nedarbo ar kitokių priežasčių yra išlaikomos vieno maitintojo ir  gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Trečdalis šeimų (33 proc.), kuriose yra  du suaugę asmenys ir turi 3 arba daugiau vaikų, taip pat gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Gimstamumas Lietuvoje per pastaruosius 30 metų (1980m. - 2010 m.) sumažėjo nuo 15,2 iki 10,8 tūkstančiui gyventojų. Mirštamumas padidėjo nuo 10,5 iki 12,8 tūkstančiui gyventojų. Visuomenė senėja. Nuolat daugėja 60 metų ir vyresnių gyventojų Pagal galiojančią klasifikaciją Lietuva peržengė aukštos demografinės senatvės ribą.  

Būtent todėl žmogaus teisių gynėjai mano, kad šimto septynių Seimo narių iniciatyva yra savalaikė ir atspindi realius Lietuvos visuomenės bei lietuvių tautos lūkesčius - visuomenė tokioje kritinėje būklėje atsidūrė ne tik globalių civilizacijos permainų, bet ir dėl nepakankamo valstybės dėmesio  šeimai ir jos svarbiausiam pagrindui - santuokai. Būtent santuoka ir ja sukuriami teisiniai santykiai didina šeimą kuriančių asmenų saugumą, skatina vaikų gimimą, kuriuo grindžiamas Tautos ir valstybės gyvybingumas bei istorinį jos išlikimas.

Žmogaus teisių gynėjai mano, kad  Seimo kanceliarijos Teisės ir Europos departamentų specialistų išvados nepakankamai pagrįstos. Šie specialistai teigia, esą Projekte konstitucinė šeimos ir santuokos samprata yra iškreipta loginio išdėstymo prasme, neva priėmus siūlomą pakeitimą Konstitucija gins tik santuokos pagrindu sudarytą šeimą ir šeimą, kylančią iš motinystės ir tėvystės. Dar daugiau, jų nuomone, šeima galima laikyti visu kartu gyvenančius žmones, kurie jaučia vienas kitam emocinį prieraišumą, kurie savanoriškai prisiima tam tikras teises ir pareigas. Jų nuomone, svarbu žmonių santykių turinys, o šių santykių išraiškos forma šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Tačiau vadovaujantis tokia logika, šeima galima laikyti bet kokį žmonių sambūrį, kurį sieja minimalūs emociniai ryšiai.  Tik neaišku kas, kokiais teisės aktais ir  kokia valstybės institucija pamatuos žmonių tarpusavio emocinį prieraišumą? Kokios trukmės - vienerių, dvejų metų ar trijų mėnesių turėtų būti šis prieraišumas, kad juo remiantis būtų galima reguliuoti žmonių turtinius, socialinius ir kitus teisinius santykius.

 Kita vertus netgi KT nepaneigė santuokos instituto reikšmės. Atvirkščiai, jis netgi nurodė, kad „santuoka  yra  vienas  iš   šeimos konstitucinio  instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos   ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą."

Minėtų departamentų teisininkai nuogąstauja, kad pagal Projektą Konstitucija gins tik santuokos pagrindu sudarytą šeimą ir šeimą, kylančią iš motinystės ir tėvystės. Tačiau kokią dar kitokią šeimą turėtų valstybė dar ginti? Projekte vienareikšmiškai nurodoma, kad „Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę."  Visiškai akivaizdu, kad nusakytas valstybės įpareigojimas  globoti santuoką nėra atribojamas nuo pareigos globoti šeimą. Akcentuodama santuokos instituto svarbą,  valstybė tik pabrėžia, kad santuoka sukuriami šeimos teisiniai santykiai yra ypatingai svarbūs valstybei, nes pastarosios tikslas yra užtikrinti vyro ir moters teisines ir moralines pareigas vienas kitam dėl vaikų, kurių mažas gimstamumas iš dalies lemia kritišką Lietuvos demografinę situaciją. Taigi santuoka yra valstybės ir tautos interesus išreiškiantis teisinis institutas ir jam valstybė negali būti abejinga, nes žmonių teisiniai santykiai yra esminis  valstybės ir visuomenės funkcionavimo pamatas.  Būtent todėl valstybė turi remti santuoką ir iš jos kylančią šeimą. Niekas nemano, kad valstybė neturėtų skatinti vaikų gimimo - tik tokiu būdu ji gali realizuoti Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas, kuriose valstybė įsipareigoja saugoti  šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip konstitucines vertybes.

Kita vertus, visuomenei nepriimtinas dalies teisininkų pasipriešinimas Seimo narių daugumos pateiktam  Konstitucijos pataisos projektui, kuriuo siekiama  stiprinti valstybės pagrindus. Tik stiprindama šeimos ir santuokos institutą visuomenė gali užtikrinti Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.

Neetiškas ir klaidinantis  LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento teiginys, kad pripažindama santuokos instituto svarbą, valstybė gali nepripažinti „kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių sugyventinių, kurių vienas turi vaiką, ar tais atvejais, kai vaiką imasi globoti sutuoktiniai, vienišas asmuo, seneliai, tetos, dėdės ar kiti artimi giminaičiai ir pan." Pirmiausia taip supriešinami santuokos ir šeimos institutai, skatinama visuomenėje „bendrą ūkį vedančių sugyventinių, vienišų asmenų, senelių ar kitų artimųjų giminaičių" priešprieša su santuokos pagrindu atsiradusiomis šeimomis. Tai absoliučiai nepriimtina ir netoleruotina mūsų visuomenėje.

Kita vertus, kodėl teigiama, kad valstybė nepripažins kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių sugyventinių, kurių vienas turi vaiką? Argi projekte nenurodoma, kad šeima kyla iš motinystės arba tėvystės? Ar mūsų Civilinis kodeksas nenumato, kad įvaikintojams pereina vaiko tėvų teisės ir pareigos?  Argi mūsų visuomenėje tetos dėdės, seneliai gimė ne šeimose? Tad kam šis klaidinimas?

Metas ir kai kuriems teisės bendruomenės atstovams susivokti, kad siūlomas Konstitucijos pataisos įstatymo Projektas skirtas  opiausiai visuomenės demografijos problemai -  lietuvių tautos išlikimo klausimui. Čia bene svarbiausias švietėjiškas vaidmuo tenka mūsų žiniasklaidai, žurnalistams, kurių pažiūros ir įsitikinimai neretai lemia daugumos Seimo narių sprendimus. Todėl LŽTKC kviečia visus žurnalistus būti solidariais ir saugoti pamatinę vertybę šeimą, kuri yra valstybės pagrindas ir mūsų vaikų ateitis.

Priminsime, kad Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą šiemet įsteigė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos Helsinkio grupė ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija