Savaitės tema

Kolegos žurnalistai buvo įpratę prie Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, veikusios nuo 1996 metų. Dabar ją pakeitė Visuomenės informavimo etikos komisija. Kokios permainos įvyko šiame bare? Į šį ir kitus LŽS internetinio laikraščio klausimus atsako Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė.

-Taigi, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją pakeitė Visuomenės informavimo etikos komisija. Kokiu teisiniu pagrindu tai padaryta?

Pakeitimo procesas truko labai ilgai. Dar Dar 2011 metais prie Kultūros ministerijos buvo sudaryta darbo grupė, kuri ėmėsi ruošti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą. Juo turėjo būti pakeistas tiek Spaudos, radijo ir televizijos fondo, tiek ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos reglamentavimas. Jau tų metų pabaigoje projektas buvo paruoštas, bet priėmimui nebeužteko laiko, nes prieš rinkimus, kaip įprasta, niekas nenorėjo daryti kardinalių keitimų, ypač Fondo veikloje. Buvo nuspręsta, kad šios dvi institucijos turi būti pertvarkomos vienu metu, nes, kaip žinia, Fondas finansavo Komisijos veiklą, tad sprendimas išties buvo racionalus. Tik 2014 vėl buvo grįžta prie Komisijos (ir Fondo) pertvarkos ir lapkričio mėnesio pabaigoje buvo priimta VIĮ pataisa, naujai reglamentuojanti žiniasklaidos savitvarką.  Pagal naują redakciją, organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos, įsteigia Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Asociaciją šių metų pradžioje įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Įstatyme taip pat numatyta, jog Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.

-Kuo skirsis buvusios ir dabartinės komisijų veikla?

Visuomenės informavimo etikos komisija yra iš Asociacijos narių deleguojamų asmenų sudarytas valdymo organas, kurio veikla detaliai aptarta įstatyme.  Komisija atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;

5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Akivaizdu, kad, palyginus su LŽLEK, Komisijos galimybės ir kompetencija yra gerokai platesnės. Be to, Komisijos nariai yra tik su žiniasklaida susijusių organizacijų atstovai ir jų yra gerokai mažiau. Visai nauja yra ir tai, jog Komisijos nariams taikomi kvalifikaciniai reikalavimai: jais gali tapti tik  turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje asmenys.  Na ir ne paskutinėje vietoje yr air tai, kad Komisija per Asociaciją turi aiškų ir prognozuojamą finansavimo šaltinį - iš transliuotojų ir retransliuotojų metinių įmokų už veiklą, kurių dydį tvirtina Kultūros ministras. Taip pat įstatymas įpareigojo viešai skelbti Komisijos  sąmatą ir veiklos ataskaitą bei  Asociacijos finansinę ataskaitą.

-Kokius siekius turės Jūsų vadovaujama komisija?

Pagrindinis Komisijos tikslas - viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymas. Džiugu, kad Komisijos nariai akcentuoja ne sankcijas, o būtent prevencinį darbą. Gyvename informacijos pertekliaus laikais, todėl tos ribos tarp „galima-negalima", „leistina-neleistina" dažnai yra išblukusios, ne vienam kyla noras vis mažiau paisyti įprastų bendravimo, arba kaip dažnai sakome, padorumo normų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad ir auditorija, keliaujanti po pasaulį, laisvai naršanti po internetą yra ganėtinai pavargusi nuo neribotų informacijos srautų, tad žiniasklaida iš paskutiniųjų ieško būdų, kaip tą auditoriją „užkabinti" ar sudominti. Ir turime šių dienų paradoksą: auditorijai pagauti rašomos rėksmingos antraštės, kuriami drastiški TV siužetai ir publikuojamos šokiruojančios nuotraukos, o auditorija piktinasi, rašo skundus Komisijai ir kitoms institucijoms ir  reiškia visuotinį nepasitenkinimą žiniasklaidos kokybe. Tad Komisiją matau kaip tam tikrą tarpininką, kurio pastangos turėtų būti skirtos tam tikro balanso paieškoms, iš vienos pusės dirbant su žiniasklaida, puoselėjant profesionalumo standartus, iš kitos - šviečiant visuomenę, skatinant informacinio raštingumo įgūdžius.

-Kas sudaro Komisiją? Kokiais principais ji komplektuojama?

Į Komisiją` narius deleguoja Visuomenės informavimo etikos asociaciją sudarančios organizacijos. Šiuo metu tai yra septynios organizacijos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Būtent jų deleguoti asmenys ir sudaro Komisiją:

Viktoras Trofimišinas (Lietuvos žurnalistų sąjunga ), Gražina Petrošienė (Lietuvos žurnalistų draugija), Aistė Žilinskienė (Interneto žiniasklaidos asociacija),   Ąžuolas Čekanavičius (Lietuvos radijo ir televizijos asociacija), Estela Luckienė (Regioninių televizijų asociacija), Vaiva Žukienė (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija), Ramutė Šimukauskaitė (Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Jeigu rasis daugiau Aasociacijos narių, suprantama, didės ir Komisija.

-Visuomenės informavimo etikos komisija savo darbą pradėjo susirinkusi į pirmąjį posėdį 2015 m. vasario 24 d. Praėjo jau 8 mėnesiai. Su kokiomis problemos dažniausiai susiduriate? Kokių iššūkių susilaukėte?

Taip jau susiklostė, kad dėl įstatymo kaitos susidarė tam tikra pertrauka tarp LŽLEK ir mūsų Komisijos veiklos; šiais metais vykę rinkimai taipogi pagausino skundų skaičių, tad pirmąjį veikos pusmetį Komisija intensyviai dirbo, siekdama išnagrinėti susikaupusius skundus. Dabar skundų nagrinėjimas, galima sakyti, įėjo į normalias, prognozuojamas vėžes, tad svarstome, kaip plėsti Komisijos veiklą, įgyvendinant įstatyme jai pavestas funkcijas. Tariamės su regionų žiniasklaida, tikimės, kad pavyks vesti jiems praktinius seminarus (beje, juose dalyvauti nori ir savivaldybių viešųjų ryšių specialistai).

Komisija siekia bendradarbiauti ir su kitomis institucijomis, atsakingomis už žiniasklaidos veiklą. Mūsų posėdžiuose dalyvauja Žurnalsitų etikos inspektorė, o kadangi dažnai tas pats skundas būna adresuojamas ir inspektoriaus tarnybai, ir Komisijai, toks bendradarbiavimas yra naudingas abiems institucijoms.

Pažeidimų yra įvairių, tačiau dažniausiai pasitaikantis pažeidimas yra vienašališka kritika, nesuteikiant kritikuojamam asmeniui teisės į kritiką atsakyti (Etikos kodekso 22 str.).  Tai išties nemaža problema, kenkianti žiniasklaidos kokybei ir patikimumui ir, kas be ko, žeidžianti tuos asmenis, apie kuriuos ta kritika skleidžiama.

-Kokias galias turi Komisija?

Komisijos kompetencija yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Detaliau mūsų veikla išdėstyta Komisijos darbo reglamente, kuriame išvardinta, kokius sprendimus gali priimti Komisija. Griežčiausias ir daugiausia pasekmių turintis yra sprendimas dėl žiniasklaidos priemonės pripažinimo nuolat nesilaikiančios Kodekso nuostatų. Po tokio sprendimo, kuris galioja vienerius metus, žiniasklaidos priemonė praktiškai nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų ir kituose konkursuose, kur skirstomi biudžeto pinigai (pavyzdžiui, Spaudos, radijo  ir televizijos rėmimo fondo konkursuose) ir netenka PVM lengvatos. Pagal Komisijos darbo reglamento 47 str., tam ,kad žiniasklaidos priemonė būtų pripažinta nuolat nesilaikanti Kodekso, ji turi būti penkis kartus per vienerius metus pripažinta pažeidusi Kodekso nuostatas - tada Komisija, remdamasi Etikos kodekso jai suteikta teise, svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Kadangi pasekmės yra tikrai nemalonios, žiniasklaidos priemonės dažnai ginčija Komisijos sprendimus teisme - Visuomenės informavimo įstatymas nuamto galimybę skųsti Komisijos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Komisija nepiktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, nesišvaisto nuobaudomis. Kai situacija yra  "ant ribos", t.y. pažeidimo požymių yra, bet trūksta visumos, Komisija rašo individualų kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį į pastebėtus trūkumus. Dažnai šio kreipimosi užtenka, kad redakcijos profesionaliau žūrėtų į savo darbą. 

-Mūsų skaitytojams būtų įdomu daugiau apie Jus sužinoti. Gal galite trumpai prisistatyti?

Esu baigusi lietuvių filologijos ir teisės studijas.  1992 metais pradėjau dirbti kabelinėje televizijoje. Susikūrus kabelinės televizijos asociacijai įsitraukiau į aktyvią veiklą ir kaip Asociacijos atstovė nuolat dalyvaudavau įvairiuose teisėkūros procesuose, buvau deleguojama į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybą, esu buvusi Fondo tarybos  pirmininke. Nuo  2000 metų vadovauju Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai.

-Ačiū už įdomų pokalbį.

Kalbino Vytautas Žeimantas

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pro0jekto dalis.