Į klausimą, kokia periodinė spauda gali išlikti, galima atsakyti labai trumpai - tokia, kuri geriausiai prisitaikys prie besikeičiančių žmogaus poreikių ir įveiks konkurentus. Tačiau tame trumpame atsakyme slypi ištisas vandenynas problemų, klausimų, interpretacijų.

Trumpai papasakosiu apie mūsų „Žvaigždutės" žurnalo išlikimo istoriją. Mane paskyrė (paskutinį kartą Lietuvoje) vyr. redaktoriumi 1988 metais. „Žvaigždutės" tiražas tuo metu buvo 18 000 egz., po metų jis išaugo iki 80 000 egz. Tą staigų tiražo šuolį pasiekėme todėl, kad ėmėmės kūrybiškumo skatinimo, kūrybiškumo, kaip didžiausios žmogaus vertybės skleidimo. Tuo metu vyko Atgimimas, žmonės laukė didžiųjų permainų, tikėjo savimi ir ateitimi.

Šiuo metu „Žvaigždutės" tiražas - 20 egz. Tiek jos užsako „Lietuvos paštas". „Lietuvos spauda" jos neplatina. Tai štai - žurnalo tiražas sumažėjo 4000 kartų! Priežastis? Ta pati, dėl ko 1988 metais tiražas pakilo. Mes neprisitaikėme prie jokių pokyčių ir tęsėme tą pačią kūrybiškumo skatinimo liniją. Vadinasi, kūrybiškumo poreikis, tikėjimas savo paties kūrybinėmis galiomis sumenko 4000 kartų. Tai, galima sakyti, natūralus pokytis, atspindintis ekonominius, socialinius pokyčius. Kai vietoje didžiųjų gamyklų, fabrikų įsikūrė parduotuvės, supermarketai, o inžinieriai, konstruktoriai tapo prekių išnešiotojais, išvežiotojais, jiems mąstymas apie kūrybines, dvasines vertybes gali net trukdyti.

Kai kurie mano kolegos rašytojai mane kartais ir „pakrikštija" „vaikų gadintoju". Suprantama. Yra ir aprašytas atvejis, kai du pianinų nešiotojai, krovikai, besiklausydami pianinų pirkėjų kalbų, tapo inteligentais ir... atsisakė juos nešioti. Taigi. Reikia krovikų, o ne inteligentų.

Vadinasi, periodinių leidinių leidėjams yra 2 keliai: arba būti „inteligentais" ir leisti nepaklausius, bet leidėjams mielus leidinius, arba leisti populiarius leidinius „krovikams" apie lieknėjimą, dietas, „žvaigždes", rietenas ir t. t.

Kai kas gali pamanyti, kad mano požiūris gana nihilistinis. Jokiu būdu. Žmonės, skaitytojai - niekuo dėti. Lietų ar giedrą lemia ne pasirinktoji vieta, o klimatinės jėgos, besiformuojančios virš vandenynų, aukštuose atmosferos sluoksniuose. Beje, vienas įžymus gamtininkas man yra labai gražiai pasakojęs apie mėšlavabalius. Jie yra tokie pat gyviai, kaip ir visi, tik jų maistas yra mėšlas. Nuo tikro, neperdirbto maisto, nuo vaisių, vitaminų jie badautų ir išnyktų. Prisitaikymas prie sąlygų yra svarbiausias evoliucijos ir išlikimo veiksnys.

Be abejo kai kam gali kilti klausimas: O kaip „Žvaigždutė" išlieka, eidama 20 egz. tiražu?

Tą išlikimo principą, nekeičiant leidyklos kurso, aš supratau iš karto tapęs vyr. redaktoriumi. Visų redakcijų kolektyvų nariai yra kūrybiniai darbuotojai. Vadinasi, galima leisti žurnalą, laikraštį ir mažu tiražu, bet dalį energijos reikia skirti išlikimui, t. y. leisti knygas, brošiūras ir t. t. Tais uždirbtais pinigais patiems remti, nepopuliarų, bet dvasingą, kūrybinį leidinį.

Aš save „įkraunu" susitikimuose su skaitytojais, seminaruose, mano įkurtame „Žinijos" draugijoje „Pozityvistų klube" ir t. t. Į tuos susitikimus, renginius sueina kūrybingi žmonės - tie „pianistai". Mes su jais grojame kūrybiškumo simfonijas.

O ką galėčiau palinkėti kitiems periodinių leidinių redaktoriams? Redakcijos - ne bankai, jos turi išlikti lietuviškos. Štai šito nereikėtų niekam pamiršti.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.