2022 m. gegužes 22 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Šiemet literatūrinė Ievos Simonaitytės premija skirta ir žurnalistei Jurgai Petronytei

2022-01-12
 
Jurga Petronytė

Jurga Petronytė


Vytautas Žeimantas


RINKO IŠ 12 KŪRINIŲ
Šiemet 36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų autorius bei sudarytojus. Tradiciškai kasmet teikiama premija šį kartą atiteko poetei Daivai Molytei-Lukauskienei už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai" bei žurnalistei Jurgai Petronytei ir muziejininkei Sondrai Simanaitienei už knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos".
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos organizuojamame I. Simonaitytės literatūrinės premijos konkurse pernai buvo pateikta dvylika kūrinių.
„Konkurso vertinimo komisijai teko sudėtinga užduotis apsispręsti, kuris leidinys verčiausias premijos. Atsirado skirtingų žanrų dvi lygiavertės knygos - pagal tematiką, meninę vertę. Tai Daivos Molytės-Lukauskienės poezijos knyga „Kaligrafijos eskizai" ir žurnalistės Jurgos Petronytės ir muziejininkės Sondros Simanaitienės knyga „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos". Žanrai labai skirtingi, bet tiek poezijos, tiek publicistinis žanras šiuose leidiniuose labai atskleidžia faktus, prikelia žmones. Kadangi mecenatas sutiko, 36-oji literatūrinė premija skiriama šioms dviem knygoms ir trims knygų autorėms," - sakė bibliotekos direktorės pavaduotoja Kristina Kundrotienė.
IEVA SIMONAITYTĖ DIRBO IR LAIKRAŠČIUOSE
Rašytoja Ieva Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Jos romanai, autobiografinės apysakos palieka neišdildomą įspūdį. Be to, man, kaip žurnalistui, buvo įdomu ir tai, kad garsioji rašytoja nemažai laiko skyrė žurnalistikai, dirbo laikraščių redakcijose, aktyviai bendradarbiavo su periodine spauda.
Ji gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose, Priekulės valsčiuje. 1921 m. persikėlė į Klaipėdą. Remiama A. Bruožio ir kitų patriotų, baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo „Ryto" spaustuvėje korektore, „Prūsų Lietuvių balso" redakcijoje.
Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, I. Simonaitytė apsigyveno Kaune. 1941 m. laikraštį "Į Laisvę" versdavo į vokiečių kalbą taip, kad vokiečiai cenzoriai kuo mažiau prikibtų.
Literatūrine kūryba pradėjo užsiiminėti veikiama I-ojo pasaulinio karo įspūdžių. Pirmąjį kūrinį, eilėraštį. „Ak, karas karas išgąsdingas", išspausdino 1914 m. „Tilžės keleivyje". Dar bendradarbiavo „Prūsų lietuvių balse", „Lietuvių ceitungoje", „Rytojuje", „Klaipėdos krašto žodyje", „Lietuvos keleivyje". Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais Mažosios Lietuvos laikraščiuose paskelbė daug eilėraščių, apybraižų, apsakymų. Jos kūrybos vertę didina ir tai, kad ji skatino lietuvišką tautinę savimonę, aktyviai pasisakė prieš germanizaciją ir tuo pačiu nuoširdžiai gilinosi į žmogiškąją asmenybę, dorovinių problemų nagrinėjimą.
Todėl tėvynainiai ją gerbia, saugo jos atminimą. Jos vardu pavadinta Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka inicijuoja ir organizuoja Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos konkursus jau nuo1987 metų. Ji skiriama už meniškai vertingus kūrinius, literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiančius Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą ir humanistines tradicijas arba įamžinantį rašytojos Ievos Simonaitytės bei kitų šio krašto šviesuolių atminimą.
ŽURNALISTĖ JURGA PETRONYTĖ
Džiaugiuosi, kad tokia garbinga premija yra apdovanota ir mūsų, žurnalistų cecho atstovė Jurga Petronytė. Ji Klaipėdos universitete baigusi lietuvių filologijos ir režisūros bei teatrologijos studijas jau spėjo skaitytojams pasireikšti kaip gabi žurnalistė, teatrologė. Daugiau kaip dešimt metų ji dirba dienraštyje ,,Vakarų ekspresas", yra ilgametė kultūros priedo ,,Kultūros uostas" sudarytoja ir straipsnių autorė.
2021 m. liepos 8 dieną Klaipėdos Skulptūrų parke įvyko dabar apdovanotos knygos ,,Klaipėdos senųjų kapinių istorijos" pristatymas .•
„Labai gera, kad knygos pristatymas Skulptūrų parke buvo jaukus bendruomenės susitikimas ir demokratiškas pasikalbėjimas apie kapinių paveldą ir Skulptūrų parko perspektyvą, - tada sakė viena iš knygos autorių Jurga Petronyte . - Sujungti Klaipėdos žmones, kartu ieškoti būdų, kaip įprasminti mūsų dvasinės ir materialinės kultūros vertybes buvo vienas svarbiausių šios knygos tikslų.
Dėkoju savo darbdaviui dienraščiui ,,Vakarų ekspresas" ir kievienam kolegai asmeniškai už palaikymą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir Sondrai Simanaitienei už bendradarbiavimą ir draugystę, Sauliaus Jokužio leidyklai-spaustuvei, ypač Birutei Mazienei ir dizainerei Linai Ličkienei už nuostabų knygos kūną.
Ypač dėkoju šios knygos herojams, kurie pasidalino savo prisiminimais, pasakojimais, fotografijomis, piešiniais ir skaitytojams, kuriems svarbi mūsų miesto praeitis ir ateitis".
MECENATAS RIMANTAS CIBAUSKAS
Premija bus įteikta 2022 m. sausio 27 d. 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Renginių salėje. Šį sykį renginys vyks jau po rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo dienos, minimos sausio 23 d.
Premijos vertė - 2 tūkstančiai eurų, ją skiria kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas.
Rimantas Cibauskas kilęs iš Šiaudviečių, Šilutės rajono. Jis ekonomistas, 1984 m. baigė Vilniaus universitetą. Dabar bendrovės „Mūsų laikas" valdybos pirmininkas, direktorius. Yra ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
Plėtoją aktyvią filantropine veiklą. Yra ne tik Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos mecenatas. Jis - J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondo steigėjas ir valdybos narys. Lietuvos Jūrų muziejaus - delfinariumo, konkurso „Klaipėdos knyga", konkurso „Metų klaipėdietė", „Gintarinės jūrmylės", Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Klaipėdos dramos teatro kultūrinių renginių, Tarptautinio džiazo festivalio „Jazz voices", Lietuvos jūrų muziejaus rėmėjas, delfinių Gabijos ir Gilės globėjas, XIII XIV ir XV Klaipėdos pilies džiazo festivalio, mecenatas.
Daug dėmėsio skiria ir antrai lietuvių „religijai" - krepšiniui. Yra Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentas. Lietuvos šeimų krepšinio lygos prezidentas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys. Krepšinio komandų turnyro „Trys prieš tris" sumanytojas, krepšinio komandos „Time team" įkūrėjas.
Džiugu, kad Lietuvoje yra tokių mecenatų, kaip Rimantas Cibauskas.
IEVOS SIMONAITYTĖS PREMIOS LAUREATAI
1987 m. - Romas Sadauskas, romanas „Ežerėnų papartis".
1988 m. - Vytautas Kubilius, monografija „Ievos Simonaitytės kūryba".
1989 m. - Kostas Kaukas, apysaka „Musei geriau".
1990 m. - Ona Pajedaitė, leidinys „Ji buvo Simonaitytė".
1991 m. - Stasys Jonauskas, eilėraščių rinkinys „Šiuolaikiniai rugiai".
1992 m. - Vladas Nausėdas, eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros".
1993 m. - Juozas Marcinkus, už kūrybą.
1994 m. - Bronė Liniauskienė, eilėraščių rinkinys „Taip dūžta laikas".
1995 m. - Vytautas Brencius, eilėraščių rinkinys „Po klajonių ženklu".
1996 m. - Rimantas Černiauskas, apysakų rinkinys „Laužai palėpėse".
1997 m. - Bernardas Aleknavičius, už visuomeninę veiklą.
1998 m. - Domas Kaunas, knygos „Klaipėdiškė" ir „Mažosios Lietuvos knyga".
1999 m. - Edita Barauskienė, už visuomeninę veiklą ir kūrybą.
2000 m. - Gintaras Grajauskas, eilėraščių rinkinys „Kaulinė dūdelė".
2001 m. - Juozas Šikšnelis, romanas „Kryžiau žalio medžio".
2002 m. - Aleksandras Žalys, literatūros kritikos rinkinys "Gyvenimo metaforos ieškant".
2003 m. - Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, knygos „Tititatos užburti ir Jos".
2004 m. - Daiva Kšanienė, monografija „Muzika Mažojoje Lietuvoje".
2005 m. - Jurgis Mališauskas, straipsnių rinkinys „Vėjas iš Aistmarių".
2006 m. - Rolandas Rastauskas, esė rinkinys „Kitas pasaulis".
2007 m. - Arvydas Juozaitis, knyga „Karalių miestas be karalių".
2008 m. - Marijus Šidlauskas, kritikos straipsnių rinkinys „Orfėjas mokėjo lietuviškai".
2009 m. - Vytautas Kaltenis, publicistikos knyga „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai".
2010 m. - Jovita Saulėnienė ir Rasa Tarik, knyga „Nugrimzdusi Klaipėda".
2011 m. - Virginija Kochanskytė, programa ir kompaktinė plokštelė „Ak, visko buvo...".
2012 m. - Elena Karnauskaitė, eilėraščių rinkinys „Pasaulio krašte".
2013 m. - Algis Kuklys ir Sergejus Isajevas, už novelistiką ir K. Donelaičio poemos Metai vertimą į rusų kalbą.
2014 m. - Daiva Molytė-Lukauskienė, eilėraščių rinkinys „Baltojo kiro giesmynai".
2015 m.- Rokas Flickas, romanas „Emma, pastoriaus duktė".
2016 m. - Jonas Kantautas ir Alfonsas Jonas Navickas, už viso gyvenimo nuopelnus.
2017 m. - Alfonsas Eidintas, knyga „Pūga prie Mėmelio".
2018 m. - Sigitas Poškus, už eilėraščių, trumpų istorijų vaikams knygas.
2019 m. - D. Kaunas, atsiminimų knyga „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose".
2020 m. - Juozas Šikšnelis, romanas „Praeities dulkės - mirties šešėliai" .
2021 m. - Diana Latvė, novelių romanas „Memelio gaisras".
2022 m. - Daiva Molytė-Lukauskienė, poezijos knyga „Kaligrafijos eskizai" ir Jurga Petronytė, Sondra Simanaitienė, knyga „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos".

 

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra SRTRF projekto dalis. 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-03-30 10:07
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Vytas

2022-01-30 09:36

Sveikinu Jurga Petronytę.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Olga Gat

2022-01-13 09:18

Sveikinu Daivą Molytę.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Julija Vitkutė-Šiušienė

2022-01-13 09:15

Sveikinam.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Janina Šeduikienė

2022-01-13 09:09

Sveikinu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media