2022 m. liepos 3 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Erikas Kundreckas: „Labai norėtųsi, kad savo kūryba lavintume žiūrovo skonį“

2022-05-12
 
Erikas Kundreckas. Modesto Endriuškos nuotrauka

Erikas Kundreckas. Modesto Endriuškos nuotrauka

LŽS narys Erikas KUNDRECKAS gyvena Akademijoje,Kauno rajone. Jis - prodiuseris ir scenaristas, lietuviškų televizijos serialų scenarijų autorius. Žurnalistikoje kelią kaip korespondentas jis pradėjo 1997 metais, su scenarijais dirba nuo 2007 metų. Šį kartą jį šnekina LŽS internetinio laikraščio redaktorius Vytautas ŽEIMANTAS.
 

- Erikai, berods pirmas jūsų televizijos projektas buvo „Neskubėk gyventi", pasirodęs 2008 metais. Ką tuo metu jį kurdami galvojote, kaip šį darbą vertinate šiandien?

- Gal pasirodys keista, nepaisant to, kad tai buvo pirmasis mano scenarijus, šį projektą vertinu labai gerai ir mielai jį pakartočiau. Ko gero, tai vienintelis serialas, kuris turėjo vien teigiamus atsiliepimus. Man labai reikėjo atgarsių, tad nuoširdžiai sekiau kiekvienos nuomonės pasirodymą. O jos buvo geros, net vadinamųjų torrentų grupėse, kur tikrai renkasi ne patys mandagiausi kritikai. Užpildėme tuo metu atsiradusį programų vaikams ir paaugliams vakuumą ir pataikėme į dešimtuką. Beje, turiu pastebėti, kad prabėgus kone penkiolikai metų niekas taip ir neišdrįso žengti šiuo taku. Verta pamąstyti.

- Dirbote ir prie serialo „Naisių vasara". Kuo jus sudomino šis projektas?

- „Naisių vasara" sudomino perspektyva. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai bus ne vieno sezono serialas. Kita priežastis - projektas leido sujungti dvi mano stipriąsias puses: komunikacijos specialisto (esu įgijęs VDU komunikacijos ir informacijos mokslų magistrą) ir istorijų kūrėjo. Prodiuseriai išreiškė slaptą norą, kad serialas taptų reiškiniu panašiai kaip kadaise „Petraičių šeimyna". Televizija pažvelgė į projektą kiek skeptiškiau, programoje pasiūlė vietą prieš vadinamąjį „prime time". Tai reiškė, kad serialas bus rodomas dar tuo metu, kai žmonės nebūna grįžę iš darbų. Ir ką jūs manote? Nuo pirmųjų serijų reitingai šovė į viršų, žmonės stengdavosi anksčiau išsprukti iš darbo, kad pamatytų naują seriją. Kažkuo primena „Petraičių šeimynos" situaciją? Beje, nuo antrojo sezono serialas pateko į geriausią televizijos tinklelio laiką.

Kas buvo toliau - jūs žinote: kalbos dėl personažų panašumo su realiais asmenimis, laimėti rinkimai ir panašiai. Atkreipiu dėmesį, kad tai įvyko dar iki „Tautos tarno" su V. Zelenskiu pasirodymo. Kas paneigs mintį, kad Ukrainos prezidentas įkvėpimą rado ne „Naisių vasaroje"? Kurdamas fabulas aš taip pat peržvelgiu daugybės kitų autorių kūrybą. Kodėl to negalėjo padaryti Ukrainos kūrėjai?
„Naisių vasara" jau kadais sustabdyta, tačiau jos personažai iki šiol prisimenami, pasirodo „Dviračio žiniose" ir t. t. Manau, kad prodiuserių lūkesčius pateisinau su kaupu. Kai pasirodė serialas dauguma galvojo, kad Naisiai - išgalvotas kaimo pavadinimas. O dabar tai turistų mėgstama lankytina vieta, kurią lanko net atvykėliai iš užsienio.

- Palankių atsiliepimų susilaikė ir jūsų kurtas serialas ,,Bruto ir Neto 2"? Kodėl pasirinkote tokią temą, kaip ją sekėsi plėtoti?

- Na, apie „Bruto ir Neto" buvo visokių vertinimų. Temos šiuo atveju nepasirinkau, tiesiog gavau pasiūlymą prisijungti prie projekto. Kadangi tuo metu buvau jau dirbęs su provincijos tema „Naisių vasaroje" buvo įdomu į ją pažvelgti pro komišką prizmę.

- Rašėte scenarijų serialui ,,Laisvės kaina. Savanoriai". LRT „Auksinių bičių" apdovanojimuose jis pelnė „LRT projekto - publikos simpatijos" prizą. Ar jums artima politinė tematika? Kas šiame projekte buvo sunkiausia? Jūsų manymu, kokie bruožai turi būti būdingi serialui, kad jis būtų nusisekęs?

- Sunkiausia tokiuose projektuose dirbti su istorine tiesa. Jos vienos dažnai nėra. Tenka ilgai rinkti informaciją, lyginti, o tada daryti kažkokią išvestinę. Antra vertus, serialas - ne dokumentinis filmas. Kas ieško istorinės tiesos kine - gali labai nusivilti. O jei filmus kurtume pagal istorijos vadovėlius - nuviltume žiūrovą. Siužetui reikia netikėtų vingių, meilės išgyvenimų, intrigų. Bet net ir parašius gerą scenarijų negali būti garantuotas sėkme. Nes scenarijus - tik dalis projekto. Galutinis rezultatas priklauso nuo režisieriaus požiūrio, aktorių vaidybos, montažo sprendimų ir prodiuserių galimybių. Aš su kolegomis kartais juokauju sakydamas, kad parašau idealų kūrinį, o kai atiduodu į gamybą jį visi tik gadina. Tame juoke yra dalis tiesos. Kinematografo kūrėjai žino, kad blogas režisierius gali sugadinti gerą scenarijų, tačiau net ir geriausias režisierius nepadės blogam veikalui.

- Papasakokite kaip sekėsi kurti serialą „Kurmis"?

- Manau, kad „Kurmis" pasirodė labai laiku. Jis leidžia suprasti, kaip veikia Rusijos slaptosios tarnybos, kokie galimi jų tikslai. Tam, kad kurti tokią sudėtingą fabulą nepakanka paskaityti šnipų romanų, kurie beje, pernelyg idealizuoti. Tikrasis žvalgų darbas yra labai nuobodus, Dinamiškos Džeimso Bondo kasdienybės ten nėra. Kartais tenka metų metus sekti vieną objektą, kol gauni reikalingą faktą. Sužinojau, tai konsultuojamas buvusių žvalgybos pareigūnų. Šnipų žaidimai - tai tarsi šachmatų partijos, kur ėjimai atliekami kartą kitą į metus, o partijos trunka dešimtmečius. Bet kokios ten toli siekiančios įžvalgos... Įsivaizduokite, kad kažkur Brazilijoje kunigas išsaugo anksti mirusio berniuko gimimo liudijimą, kad po kelių dešimtmečių šią tapatybę perimtų sovietų šnipas veikiantis Portugalijoje. Nesuvokiama. O seriale mums reikia veiksmo, intrigos. Tad čia jau įsijungia kūrėjo išmonė - o kas gi vyksta to nuobodaus šnipo gyvenimo tarpuose.

- Pagal rašytojo Edmundo Malūko romaną „Šiukšlyno žmonės" kuriamas draminis serialas, o vėliau, atrodo, bus ir kino filmas. Jus esate šio serialo prodiuseris. Kodėl pasirinkote šį darbą?

- Taip, tiesa, su Edmundo Malūko kūryba turiu didelių planų. Visada buvau įsitikinęs, kad E. Malūkas idealiai ekranizacijai tinkamas autorius. Jis rašo dramiškai, kinematografiškai, gyvai, nepagražintai. Kiekvienas jo skyrius - tarsi kino epizodas. „Šiukšlyno žmonių" ekranizacija šiai dienai didžiausias mano iššūkis, aistra ir dėmesys. Kažkaip atrodo, kad ne aš pasirinkau šį darbą, o jis mane. Tai reiškia kažką daugiau nei paprastą projektą.

- Dalyvavote kuriant daug filmų. Gal jau pastebėjote, kokius labiausiai mėgsta Lietuvos žiūrovai?

- Lietuvos žiūrovai mėgsta tai, ką jiems pasiūlo kūrėjai. Tiksliau, jie priversti mėgti, nes kitos išeities nėra. Šiai dienai atrodo, kad komerciniame turime vieną žanrą - komediją. Lietuvos kūrėjams tai atrodo patraukliausia, nors komedija - vienas sudėtingiausių žanrų. Bet iš esmės tai labiau šaipymasis nei humoras. Vadinu tai tam tikra nebranda. Prisiminkime kiek humoro laidų, kur tiesiog buvo pervaidinamos anekdotinės situacijos, ar tiesiog eteryje pasakojami anekdotai. O kiek jų yra dabar? Gavęs įvairovės žiūrovas atsirinko ir tas turinys tiesiog neišgyveno. Labai norėtųsi, kad savo kūryba lavintume žiūrovo skonį. Nesakau, kad reikia tiekti tik draminę produkciją. Lengvo turinio būtinai reikia, tačiau lengvas negali būti tolygu prastam.

- O kaip eilinis žiūrovas - kaip apskritai vertinate televiziją Lietuvoje?

- Vertinu tai, kad kai kurios televizijos rado savyje išteklių ir finansinių galimybių persiorientuoti ir pradėti kurti turinį, kurį vartotojas gali rinktis jam patogiu metu. Nesuprantu kanalų, kurie iki šiol nesugeba pereiti prie didesnės raiškos transliacijų, taip prarasdami didelę dalį auditorijos vien dėl to, kad į juos fiziškai sunku ar net neįmanoma žiūrėti, nepaisant pastangų kurti neblogą turinį. Patinka, kad gerėja žinių kokybė, jog neprarandama vilties kovoti su portalų greičiu skleisti informaciją.

- Esate LŽS narys, ko tikitės iš šios kolegų sąjungos?

- Labiausiai norėtųsi didesnės savireguliacijos. Manau, kad morališkai žurnalistų sąjunga yra atsakinga už kiekvieną šios profesijos atstovą nepaisant ar jis jos narys, ar ne. Žurnalistai juk neša didžiulę atsakomybę. Jie daro didžiulę įtaką visuomenei, tačiau matau ne vieną pavyzdį, kai apie nesusimąstoma, o tada įtaka virsta žala, žaizda. Ir tokių atvejų daugėja. Labai norėtųsi, kad LŽS pavyktų pasiekti kuo daugiau šią profesiją pasirinkusių žmonių. Ir bent jau su visuomenės informavimo įstatymu supažindinti.

Ačiū už pokalbį. 

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra SRTRF projekto dalis. 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-01 11:28
 
 

Komentarai (7)

Jūsų el. paštas

Christy Walton

2022-05-22 23:02

Komentaras pašalintas administratoriaus kaip šiukšlė

Erikas Kundreckas

2022-05-16 21:12

Ačiū už gražius žodžius, kolegos!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ona Garalevičienė

2022-05-15 13:44

Ačiū. Sėkmės darbuose, kūryboje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona

2022-05-15 11:47

Erikai, linkiu tau sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Sigita Dumraitytė

2022-05-12 10:05

Geri filmai. Ačiū.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media