2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Baltarusių poetė Vanda Marcinš duš Reiš: trikalbė eilėraščių knyga apie Vilnių

2024-04-05
 
Vanda Marcinš duš Reiš Žurnalistų namuose. Vytauto Žeimanto nuotraukaė

Vanda Marcinš duš Reiš Žurnalistų namuose. Vytauto Žeimanto nuotraukaė

Vytautas Žeimantas
Neseniai baltarusių poetė Vanda Marcinš duš Reiš, užėjusi į Žurnalistų namus, padovanojo man savo naują poezijos knygą, skirtą Vilniui. Joje visi eilėraščiai paskelbti trimis kalbomis. Originale - baltarusiškai, su vertimais į lietuvių ir lenkų kalbas. Todėl ir knygos pavadinimas trikalbis - Маланкi над Вiльняй - Žaibai virš Vilniaus - Blyskwice nad Wilnem. Knygą 2023 metų pabaigoje išleido Lenkijoje, Balstogės mieste esanti leidykla „Agencja Wydavnicza Ekopress". Ja gražiai papildo dailininko Staniskawo Kaplewskio sukurtos senojo Vilniaus graviūros.
Tai jau antroji poetės knyga. 2020 metais Minske baltarusių kalba išėjo jos poezijos rinktinė „Svajonių jūra" (Мора Мары).
„Ši knyga - mūsų, vilniečių: baltarusių, lietuvių. lenkų - dovana senajam ir amžinai jaunam Vilniui 700-ties metų sukakties proga. Trikalbio poezijos rinkinio idėja kilo humanitarinių mokslų daktarei Almai Lapinskienei, kuri jau 40 metų yra nenuilstanti vertėja iš baltarusių kalbos į lietuvių ir stropi baltarusių ir lietuvių santykių puoselėtoja. Jos plunksnai priklauso ir nuostabūs mano eilėraščių vertimai į lietuvių kalbą, - sako Vanda Marcinš duš Reiš. -Neliko nuošalyje ir Vilniaus lenkai - vienas vyriausių ir žinomiausių Vilniaus krašto poetų Aleksandras Sniežko ne tik elegantiškai ir kūrybiškai vertė eilėraščius iš baltarusių kalbos į lenkų, bet ir padėjo sprendžiant praktinius rinkinio apipavidalinimo ir leidybos klausimus. Nuoširdžiai dėkoju Almai Lapinskienei ir Aleksandrui Sniežko už vertimą".
PRIE LIETUVOS SIENOS
Pirmą kartą baltarusių poetę Vandą Marcinš duš Reiš pamačiau ir susipažinau Vilniuje, vakare, skirtame garsaus baltarusių poeto Jakubo Kolaso 120-osioms gimimo metinėms. J. Kolasas prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje, pirmąjį savo eilėraštį paskelbė 1906 metais Vilniuje ėjusiame baltarusių laikraštyje „Naša dolia", 1907 metais pradėjo vadovauti literatūros skyriui Vilniuje ėjusiame baltarusių laikraštyje „Naša niva", Vilniuje baltarusių kalba išėjo jo pirmosios knygos: eilėraščių rinkiniai „Liūdesio dainos" (1910), „Gimtieji vaizdai" (1914) ir prozos knyga „Apsakymai" (1912). Taigi, J. Kolasui skirtame vakare buvo apie ką pakalbėti, ką prisiminti. Vanda Marcinš duš Reiš buvo viena iš pranešėjų. Ji kalbėjo baltarusiškai, kartais ir lietuviškai, kalbėjo jausmingai, matėsi, kad jai kūryba, poetinis žodis jai artimas, suprantamas. Dar labiau susidomėjau, kai parodė jos į baltarusių kalbą išverstą Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros".
Vanda gimė Baltarusijoje, Muliarų kaime, visai šalia Lietuvos sienos. Caro laikais tai buvo Vilniaus gubernija, Švenčionių pavietas. Šį regioną dabar dalija valstybinė
Lietuvos-Baltarusijos siena, kurios „krikštatėvis" buvo pats Stalinas. Braukė jis ją kaip išmanė. 1940 metų vasarą dar kartą brūkštelėjo.
Anksčiau Vandos gimtasis kaimas priklausė Adutiškio parapijai.
„Mama eidavo į Adutiškio bažnyčią. Ją stabdydavo pasieniečiai, o ji stebėdavosi, kodėl negali eiti į savo bažnyčią. Vėliau kaimą priskyrė jau Kamajų parapijai, - prisimena Vanda. - Aplink gyveno ir lietuvių. Mama irgi buvo lietuvių kilmės. Jos tėvai kalbėjo, dainavo lietuviškai".
Galbūt dėl to Vanda nuo jaunumės domėjosi Lietuva, lietuvių kultūra, baltarusių ir lietuvių kūrybiniais ryšiais.
„Kamajų bažnyčioje kasmet vyksta didelė šventė pagerbiant kilusį iš mūsų krašto kunigą, švietėją, rašytoją Konstantiną Stepovičių, pasirašinėjusi Kazimiero Svajako literatūriniu slapyvardžiu, - sako Vanda. - Jo gyvenimas labai susietas su Lietuva. Jis baigė Švenčionyse mokyklą, Vilniuje - kunigų seminariją. Knygas leido Vilniuje, čia, Rasų kapinėse ir palaidotas".
1980 metais Vanda baigia Vitebsko pedagoginį institutą, tampa pradinių klasių mokytoja. Atsiranda proga atvykti į Lietuvą. Ji įsidarbina Vilniaus 13-oje mokykloje, pradeda mokytojauti. Čia pasitinka ir Atgimimą, ir Lietuvos nepriklausomybę.
ŠKOTIJOJE, MADEIROJE
1992 metais tėvo brolis ją pakviečia gyventi į Škotiją, į kurią jo kelias buvo labai vingiuotas. Kai Molotovo-Ribentropo pakto išdavoje Lenkija buvo padalyta tarp Vokietijos ir SSRS, Vandos dėdė dar prieš karą buvo NKVD suimtas, išvežtas į Sibirą. Kai iš buvusių Lenkijos piliečių buvo pradėta organizuoti generolo Anderso armiją, jis, nors ir būdamas baltarusis, pasiprašė į ją, tikėdamąsis ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. Jo kelias į laisvąjį pasaulį ėjo per Iraną, Iraką, Palestiną, mūšius su vokiečiais Italijoje. Po karo apsigyveno Anglijoje, vėliau Škotijoje.
Vanda, dėdės pakviesta, apsigyveno Edinburge. Čia ji ne tik dirbo įvairiuose firmose, bet ir sėkmingai baigė magistrės studijas Napiero universitete, įsigydama turizmo organizatorės specialybę. Išteka už portugalo Marcinš duš Reiš.
„Dabar supratote, kodėl mano pavardė tokia ne baltarusišką..." - juokavo Vanda, kai susitikome su ją Vilniuje, Žurnalistų namuose.
Ištekėjus, jos gyvenimo vektoriuje atsirado ir Portugalija, Madeiros sala -vyro gimtieji namai. Kasmet važiuodavo į Madeirą. Prie jau mokėtų baltarusių, lietuvių, lenkų, rusų ir anglų prisidėjo ir portugalų kalba. Buvo kviečiama pasilikti Madeiroje visam laikui. Bet trauka į Lietuvą pasirodė stipresnė. 2014 metais Vanda grįžta į Vilnių. Išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, vėl pradeda mokytojauti Lazdynų mokykloje.
KELYJE Į PARNASĄ
„Didiausia mūsų Vilniaus dovana -
Sustot ir pamąstyt prie Aušros vartų"
- rašo Vanda savo eilėraštyje „Aušros vartai". Šį eilėraštį randu jos naujoje poezijos rinktinėje. Jautriai su meile ji sukūrė daug eilėraščių, skirtų Vilniui: Katedros aikštei ir Užupiui, Bernardinų kapinėms ir Vingio parkui, Šv. Kazimiero bažnyčiai ir Vilnelei... Nepamiršta ir garsių baltarusių veikėju, gyvenusiu ir dirbusiu Vilniuje. Knygoje yra eilėraščiai skirti Pranciškui Skorinai, Francišakui Bohuševičiui, Konstantinui Svajakui, Alaizai Paškevič-Ciotkai.
„Ši lyrikos rinktinė unikali ir tuo, kad yra daugiakalbė. Tos pačios eilės skamba vis kitaip, persakytos lietuviškai ir lenkiškai, sukurdamos margą, gyvą daugiabalsio Vilniaus vainiką. Tai Vilniaus stiprybė ir nepakartojamas žavėsys, poetės jautriai suvoktas ir atskleistas," - rašo knygos įžangoje Siarhejus Chareuskis iš Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto.
„Eilėraščius pradėjau rašyti dar mokyklos suole. Bet kaip ir dažnas, kilęs iš kaimo, nedrįsau jų skelbti", - sako Vandą Marcinš duš Reiš.
Taigi, jos kelias į Parnasą nebuvo lengvas, nors poetinio įkvėpimo jai tikrai netrūko. O kaupiantis gyvenimiškai patirčiai, tolimesnių kraštų sugestijai sėkmingai prasiveržė įtaigiais posmais. Arčiau susipažinus su jos kūryba, netrunki suprasti, kad ją galima suskirstyti į keturius klodus: eilėraščiai skirti gimtinei ir baltarusiškai tematikai, Lietuvai, Škotijai ir Portugalijai.
„Eilėraščiu rašau baltarusių kalba, bet kartais užeina noras kažką sukurti ir anglų ar portugalų kalbomis. Kartais atrodo, kad būtent tą kalba yra patogiausia išreikšti užplūdusias mintis ar jausmus", - sako poetė.
„Poetė turi savo rašymo manierą, ji apdovanota jautriu lyrizmu, ypatingu įžvalgumu ir tik jai būdingu išradingumu, saviironija. Ypač nustebino poetės peizažinės eilės, kai kurios iš jų atrodo kaip chrestomatinės", - sako baltarusių poetas Olegas Minkinas.
Vanda Marcinš duš Reiš verčia į baltarusių kalba ir lietuvių poetus. Jau yra išvertusi Maironio ir Antano A. Jonyno eilių.
„Sužavėjo Vytautas Mačernis. Jo kūrybą visą reikėtų išversti į baltarusių kalbą", - sako poetė.
Palinkėkime jai sėkmės.
***
2024 m. balandžio 12 d. 18 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks Vandos Martinš duš Reiš knygos „Žaibai virš Vilniaus", vertė Alma Lapinskienė ir Aleksander Śniežko, pristatymas.
Dalyvauja knygos autorė Vanda Martinš duš Reiš, vertėja, literatūrologė dr. Alma Lapinskienė, vertėjas, poetas Aleksander Śniežko, poetė Sabina Brilo, cimbolininkė Palina Kuranovič.
Rašytojų klube veikia Alio Balbieriaus asambliažų paroda „Apie tai, kas praėjo".
Janina Rutkauskienė
Rašytojų klubo direktorė
K. Sirvydo g. 6, LT-01101 Vilnius
Tel. 85 2629627, +37061475850;
El. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt;  janina.rutkauskiene.rk@gmail.com
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-04-06 13:03
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Audronė Dovydėnienė

2024-04-09 12:08

Miela.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Saulė Karklytė

2024-04-07 13:19

Įdomi, su meile Vilniui parašyta knyga.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media