Redaktoriaus žodis

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje - gero mūsų kolegos, žinomo dailininko Kęstučio Šiaulyčio akvarelių paroda „Mūsų šventovės". Jos atsiradimui tiesioginę įtaką turėjo laikraštis „XXI amžius".

„Perskaičiau straipsnį „Dailininkas Kęstutis Šiaulytis: „Bažnyčiose visada jaučiu nenusakomą aplinkos pilnatvę", paskelbtą „XXI amžiuje". Sudomino šio dailininko kūrybą. Pamaniau, kad su jo akvarelėmis mielai susipažintų ir mūsų seminarijos visuomenė. Apsidžiaugiau, kai Kęstutis Šiaulytis sutiko seminarijoje surengti parodą," - sako seminarijos kultūrinių renginių organizatorė, bibliotekos vadovė Irena Aleksandravičienė.

„Dailininko Kęstučio Šiaulyčio darbai parodo kokia įvairovė, sakralumas ir grožis slypi mūsų Lietuvos šventovėse. Ir nesvarbu, kur stovi ta bažnyčia, mieste ar mažame kaime, - parodos atidaryme sakė Vilniaus kunigų semiarijos rektorius kunigas Andžej Šuškevič. - O labiausiai, žvelgiant į parodą, mane paveikė šių akvarelių švelnumas, sakralumas, spalvų gama, linijų grožis ir darna. O žmogui reikia darnos tarp fizinio ir dvasinio pasaulio. Kęstučio Šiaulyčio darbai atspindi šią darną, kviečia susimąstyti, sukelia pakilias mintis".

„Džiaugiuosi, turėdamas galimybę eksponuoti akvareles tokioje taurioje, iškilioje mokymo įstaigoje, pristatyti savo kūrybą Seminarijos bendruomenei. Visos čia rodomos akvarelės sukurtos plenere - tiesiogiai stebint kraštovaizdį, bažnyčių architektūrą, šventorių erdves, dalyvaujant tos dienos, to laiko būtovėje, - sako Kęstutis Šiaulytis. - Savo kūrybiniame archyve radau apie šimtą darbų, kurie atitiktų šios parodos idėją. Didžiuma, sukurti ekspedicijose ir pleneruose, lankant mažuosius miestelius - bažnytkaimius, kur mūsų šventovės, yra svarbiausi miestelių išvaizdą ir istoriją lemiantys pastatai. Keliaudamas po Lietuvą, tarsi iš naujo, kitaip, stebėjau bažnyčias, sakralinius paminklus, turėdamas galimybę, šalia jų praleisdavau daug kūrybinių valandų".

Naujoje K. Šiaulyčio parodoje eksponuojama per dvidešimt akvarelių, kurias labai taiklai apjungia parodos pavadinimas - „Mūsų šventovės". Žvelgiant į parodą, galima drąsiai sakyti, kad K. Šiaulytis tapo vienu iš produktyviausiai dirbančių akvarelininkų Lietuvoje. Nors yra pasirinkęs, mano nuomone, sunkiausią kelią - plenerinę kūrybą, atvirą, tiesioginį bendravimą, akistatą su tapomu objektu. K. Šiaulytis yra profesionaliai įvaldęs akvarelinės tapybos subtilumus. Toks aukšto lygio profesionalumas jam leidžia jautriai, tarsi muzikos instrumentu garsą, pagauti stebimos erdvės vizualinius niuansus, subtilią gamtos, architektūros, istorijos, žmonių gyvenimų jungtį.

„Kūryba atvirame ore - plenere, tai kartu ir darbas, ir poilsis. Vieni dailininkai pleneruose ieško įkvepiančių kraštovaizdžių, gaudo gamtos permainų nuotaikas, spalvas, kiti, turi ir platesnių interesų, keliaudami su molbertu, dar domisi ir krašto istorija, kultūriniu palikimu. Aš priklausau šiai, antrajai dailininkų grupei, - tvirtina K. Šiaulytis. - Pleneras yra tarsi savitas nuotykis, dailininko kūrybinė akistata su gyvenimo tikrove, galimybė pajusti ne tik būties akimirkos žavesį, bet ir medituoti istorinį, kultūrinį aplinkos klodą".

Beje, Kęstutis Šiaulytis ekspromtu, per kelias akimirkas nupiešė Vilniaus kunigų semiarijos rektoriaus Andžej Šuškevič portretą

K. Šiaulytis gimė Skaudvilėje, mokėsi Naujoje Akmenėje, Šiauliuose, tačiau daugiausia metų gyveno ir dirbo Vilniuje. 2001 metais K. Šiaulyčiui kilo idėja sukurti akvarelių ciklą "Vilniaus bažnyčios". Šioje parodoje - vienuolika ciklo akvarelių. Keletą akvarelių jis nuliejo specialiai šiai parodai. Dailininkui senosios Vilniaus bažnyčios yra tarsi miesto karūna. Jis kūrybingai siekia atkleisti bažnyčių grožį, kaupiantį savyje ne tik sostinės istoriją, bet ir miesto dvasingumą, gyvenimo sakralumą, tikinčiųjų maldas. Anot K.Šiaulyčio, bažnyčios yra tarsi dvasinės Nojaus arkos, kviečiančios saugiai pasiekti amžinybės krantus.

K. Šiaulytis daug metų dirbo spaudoje, buvo žurnalo "Šluota" dailininkas, leido ir redagavo laikraštį "Žaliasis pasaulis". Dabar - aktyvus LŽS Senjorų klubo narys. Žurnalistų namuose yra surengęs įdomią savo kūrybos parodą. Jis nupiešė daug žurnalistų portretų, draugiškų šaržų.  

„Šviesu, lengva, iškilu. Koloritas, subtili, plačių potėpių Kęstučio Šiaulyčio tapysena, praturtinta jautria grafika dvelkia šventos ramybės ir dangaus atverties pajauta", - apie parodoje eksponuojamas akvareles sako žinomas menotyrininkas Albertas Vaidila.

K. Šiaulyčio paroda Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje buvo verta aplankyti.

Palinkėkime kolegai Kęstučiui neblėstančios energijos ir kūrybinės sėkmės.