2019 m. lapkricio 18 d., Pirmadienis

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Tomas Reventas: “Asmeninio turto apsauga: 7 mitai ir tikrovė”

2013-12-10
 
 

Žurnalistų namuose vyko įdomus pokalbis "Krikščioniškos vertybės versle". Atrodo, kad sąvokos "krikščionybė" ir "verslas" nėra lengvai suderinamos. Tačiau verslininkai, atėję į šį susitikimą kalbėjo ir kitką - kad galima būti doru krikščioniu ir doru verslininku. Dalyvaujant šiame pokalbyje , man įsiminė   Tomas Reventas, saugos tarnybos „Sigreta" direktorius. Be to, mane sudomino ir jo, kaip saugos profesionalo mintys. Todėl paprašiau jo duoti interviu, kuris domintų žurnalistus, turinčius kokį nors turtą.

 

 

Kokią šiandien situaciją piešia policija?

 

Lietuvos policijos statistika, deja, nedžiugina: keletą metų iš eilės užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius auga. 2012 m. šalyje buvo užregistruotos 82 564 nusikalstamos veikos, t.y. 3,7 % daugiau, nei per 2011 m. Smarkiai didėja ir turtinės žalos dydis, 2012 m., palyginus su 2011 m. jis išaugo 24,5 %, arba 22,3 mln.lt. Pagal nusikalstamų veikų skaičių akivaizdžiai pirmauja Vilniaus apskritis, kur pernai 100 000 gyventojų teko net 1800 vagysčių.

Šiandien norėčiau pakalbėti tik apie vieną turtinės žalos rūšį,- vagystes. 2012 m. buvo užregistruotos 32350 vagysčių. Vidutiniškai per parą Lietuvoje įvykdomos 89 vagystės. Per vagystes yra padaroma vis didesnė žala. 2012 m., palyginus su 2011 m., fiziniam asmeniui ji išaugo net 25,3 %. O vagysčių ištyrimas, deja, yra labai žemas. 2012 m. sėkmingai ištirta 26,2 % vagysčių, o šiais metais šis skaičius sumažėjo dar 10,2 %. O naujausi š.m. spalio, lapkričio padažnėjusių vagysčių įvykiai rodo, kad situacija vėl blogėja. Apie tai praneša ir Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas, kuris imasi papildomų priemonių, siekdamas užkardinti minėtas nusikalstamas veikas.

 

Kokios dažniausiai daromos klaidos siekiant apsaugoti savo turtą?

 

Gali išgirsti sakant: „20 metų manęs niekas neapvogė, tai kam man ta signalizacija." Labai gerai kad taip buvo, bet mes nežinome kas bus rytoj. Statistika rodo, kad daug didesnė tikimybė, jog bus apvogtas nesaugomas turtas, negu saugomas. Ir tai suprantama. Kam vagims brautis kur įrengta signalizacija, rizikuoti ir skubėti, žinant, kad po kelių minučių atvažiuos objektą sauganti saugos tarnyba, jei jie gali „darbuotis" ilgą laiką nesaugomame objekte. Deja, mūsų praktika, kurią net pavadinčiau „lietuvišku mentalitetu", rodo kitką. Dažniausiai gyventojai dėl apsaugos kreipiasi po to, kai jie arba jų kaimynai būdavo apvogti.

Kita nuomonė: „Jei norės, vis tiek apvogs". Taip, jokio saugumo priemonės negali garantuoti visiško saugumo. Tačiau žalos dydis gali skirtis iš esmės, ten, kur netrukdomi vagys „darbuojasi" ilgą laiką be didesnės rizikos, ir gali pasisavinti daugiau turto ir kur turi galimybę tik "žaibiškai vagystei".

Dar sakoma: „Aš jau apsisaugojau,- pasistačiau šarvuotas duris". Šarvuotos durys stiprina buto apsaugą, bet tikrai negarantuoja tinkamo saugumo. Bet kokias duris galima atidaryti, tai tik laiko ir „specialisto" klausimas. Be to, nepamirškite, kad yra ir kitos vietos, per kurias gali įsiveržti vagys. Tai langai, balkonai, net ir sienos. Todėl mes siūlome kartu su apsaugine signalizacija, pajungtą į stebėjimo pultą, taikyti ir technines prilaikymo priemones, kuriomis mes prekiaujame: šarvuotas duris, žaliuzes, apsaugines rankenėles nuo langų išlaužimo, kitką, suteikiantį vagims nemalonių siurprizų.

Dar teigiama: „Viskas sutvarkyta, aš jau įsivedžiau signalizaciją". Investicija į apsaugos sistemas yra tikslinga tik esant tinkamam reagavimui į jos suveikimus. Šiuo metu tik saugos tarnybos, turinčios ištisą parą veikiančius stebėjimo pultus ir reagavimo ekipažus, gali suteikti tokią paslaugą. Visi kiti sprendimai nėra geri. Galima save raminti: „Jei suveiks signalizacija, tai kauks sirena". Gal kauks, o gal ir ne. Profesionalūs vagys žino daug priemonių, kaip ją nutildyti. O jei ir kauks, tai kas turi įsipareigojimą reaguoti? Kaimynai? Bet ar jie ištisą parą budi, pagaliau, ar savo sveikatą ir gyvybę statys į pavojų? Nepasiteisina ir sakymas: „Aš pasijungiau pranešimų signalą apie signalizacijos suveikimą į savo mobilųjį." Nepasiteisina, nes negalvojama apie veiksmus, gavus tokį pranešimą. Šeimininkas tuomet gali būti toli, kelionėje, atostogose, vykdyti skubų darbą ar būti atsakingame susitikime. Ką, tada viską mesti ir skubiai važiuoti namo? O gal bandyti skambinti kaimynams, tikintis, kad jie bus namie ir nepabijos pasipriešinti vagims? Retas turi tokius kaimynus. Kol atvažiuosite praeis daug laiko, per kurį vagių ir pėdsakai bus atšalę.

Dar vienas mitas: „Aš apsidraudęs, man apsaugos nereikia". Apsauga ir draudimas turi skirtingus tikslus, dėl to jų nereikėtų tapatinti. Apsaugos tikslas - užirsti kelią žalos padarymui. Draudimu siekiama gauti kompensaciją po vagystės. Bet draudimas negalės visko atlyginti, juo labiau atstatyti, kaip pvz. informacijos, nuotraukų, dokumentų... Ką nusikaltėliai vėliau galės panaudoti ir šantažui. Todėl praktikoje siūlyčiau taikyti abi priemones, tuo labiau, kad kainos rinkoje dėl didelės konkurencijos šiuo metu yra nukritusios.

 

O ką konkrečiai gali pasiūlyti Jūsų vadovaujama  saugos tarnyba?

 

Saugos tarnyba „Sigreta" jau septynioliktus metus sėkmingai dirbdama saugos rinkoje, siūlo gyventojams modernias apsaugos sistemas, atlieka jų priežiūrą  ir reagavimą į gaunamus signalus. Tobulėjant signalo perdavimo priemonėms, ir plečiantis ryšio perdavimo operatorių tinklui, Lietuvoje praktiškai nelieka vietų, iš kurių nebūtų galima paduoti signalo į stebėjimo pultą. Bendrovė reagavimui naudoja tik padidinto pravažiavimo SUBARU automobilius. Tai užtikrina privažiavimą prie saugomo objekto nepriklausomai nuo vietos ir oro sąlygų.

Gyvenamųjų namų savininkams galime pasiūlyti kompleksinius apsaugos sistemų sprendimus, kurie sudaro itin aukštą saugos lygį. Pavyzdžiui, lauko perimetro signalizaciją, dubliuojama video stebėjimo sistema. Iš jos gauti signalai, stebint suveikimo zoną monitoriuje, iš karto tikrinami stebėjimo pulte. Tai leidžia operatyviai atmesti klaidingus signalus arba identifikuoti pagrįstą riziką, pažeidėjams net nepasiekus saugomo objekto, o tik kirtus teritorijos perimetrą.

Ir nepamirškite mūsų akcijos. Visiems iki Šv. Kalėdų, pasijungusiems savo signalizaciją į mūsų stebėjimo pultą, dovanosime konkrečiam objektui tinkamą miltelinį gesintuvą. Taip mes siekiame atkreipti gyventojų dėmesį  ir į kitą realų ir labai skausmingą pavojų, - gaisrą.

 

Kalbino Vytautas Žeimantas

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-12-10 13:19
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Nekviecia

2013-12-24 08:59

Apie toki susitikima tik dabar perskaiciau. Kai visa zinia suseno net i archyva "nuskrido". Zeimantas geras kvieslys.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media