Redaktoriaus žodis

Tai eilutės iš Antano Andrijono eilėraščio "Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo", 2014 metais paskelbto žurnalistų poezijos rinkinyje „Sušvieski, saule". Jame kolegos galėjo prisistatyti tik vienu eilėraščiu. Kiekvienas siuntė tai, kas jam brangu. Kolega Antanas atsiuntė apie Gelgaudiškį...

GELGAUDIŠKIS

Taip, Gelgaudiškis, nedidelis ir jaukus zanavykų miestelis, priglūdęs prie Nemuno, buvo ir, manau, visada bus kolegos Antano gyvasties atrama, kūrybos žaizdras. Čia jo tėviškė, čia brendo, baigė vidurinę mokyklą, čia dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia, Gelgaudiškio dvare netrukus, liepos 20 dieną bus iškilmingai paminėtas kolegos Antano septyniasdešimtmetis. Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė "Mėlynosios paukštės" skaitys kolegos Antano kūrybą, garsus Lietuvos estrados dainininkas Aleksas Lemanas dainuos jo tekstais sukurtas dainas...

Taip bus. O kol kas man prisiminė kitas Gelgaudiško dvare įvykęs renginys, irgi skirtas kolegai Antanui. 2016 metais čia buvo atidaryta jo knygų paroda. Tuomet rašiau, kad ją sudaro net apie 70 knygų, kurios atspindi jo bibliografiją: autorinės knygos, kolektyviniai darbai, jo sudarytos knygos, kitų autorių knygos, kuriose spausdinami jo straipsniai, eilėraščiai, nuotraukos. Ekspozicijoje knygos buvo suskirstytos į skyrius: „Poezija", „Knygos Gelgaudiškiui", „Knygos Šakių kraštui", „Knygos Lietuvos nepriklausomybei", „Knygų sudarytojas", „Automobilių ir kelių istorija", „Automobilių sporto istorija", „Žurnalistų sąjungos knygos", „Enciklopedijos"... Toks tematikos margumas gražiai atskeidžia kolegos Antano įvairialypią kūrybinę virtuvę.

DEŠIMTMEČIAI ŽURNALISTIKAI

Kolega Antanas gimė 1951 m liepos 20 dieną Gelgaudiškyje. 1978 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką ir jai paskyrė visą savo gyvenimą.

Daugiau kaip dvidešimt metų (1978-1999) jis dirbo laikraštyje „Vakarinės naujienos". Buvo korespondentas, atsakingasis sekretorius, vyr. redaktoriaus pavaduotojas. „Vakarinės naujienose kartu su juo teko dirbti dešimt metų. Tai buvo audringi metai, Gorbačiovinės pertvarkos, Sąjūdžio susikūrimo ir stiprėjimo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Kremliaus ekonominės blokados, ginkluotų desantinkų smurto (Antaną iš Spaudos rūmų automatais ginkluoti desantininkai išstūmė į sausio šaltį beveik vienmarškinį) metai. Bet jis juos vyriškai pergyveno.

Vėliau kolega Antanas labiau susidomi leidyba, viešaisiais ryšiais.1999-2001 m. jis „Trijų žvaigždžių" leidyklos atsakingasis sekretorius. 2003-2006 m. „Versmės" leidyklos redaktorius-koordinatorius. 2006-2020 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas.

AUTOMOBILIZMAS

Didelė žurnalistinė patirtis sudarė sąlygas užsiimti ir knygų leidyba. Pirmoji kolegos Antano knyga, į kurią pateko jo straipsniai, pasirodė 1987 metais. Tai buvo žurnalistų kolektyvo kelionių knyga „Automagistralė E". Joje Lietuvos žurnalistų sąjungos Presautoklubo kūrybinės sekcijos nariai aprašė kelionių įspūdžius, kuriuos patyrė keliaudami nuosavais automobiliais per kaimynines šalis - Bulgariją, Čekoslovakiją, Lenkiją, Rumuniją, Vengriją ir tuometinę Vokietijos DR.

Automobilizmo temos jis ilgam nepalieka. Parašo knygas: „Trumpai apie saugų eismą" (2003), „Greičiu liepsnoję metai" (2015), kartu su bendraautoriais išleidžia „Lenktynių trasų vingiuose" (2001), „Vaizdingi Lietuvos keliai", „Lietuvos susisiekimo istorijos puslapiai" (abi 2008), „Nuo rato iki greičio rekordų" (2009), „Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją", „Saugokime vieni kitus kelyje" (abi 2013), , „Lietuvos kelių muziejus", „Nuo rato iki greičio rekordų" (abi 2015).

2002-2003 m. kolega Antanas buvo savaitraščio „Autoekspresas" vyriausiasis redaktorius.

GIMTAJAM KRAŠTUI

Tačiau, turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad kolega Antanas daugiausia dėmesio skyrė ir skyria gimtajam kraštui - Gelgaudiškiui, Šakių rajonui. Šiomis temomis jis parašė šimtus straispnių periodinėje spaudoje, išleido ir daug knygų, autorinių ir su bendraautoriais. Tarp jų: „Gelgaudiškio kalendorius 2001-ieji metai" (2001), „Brasta per lietuviškojo laiko upę" (Šakių r. kalbos ir literatūros dienų 30-mečiui, 2002), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973-2007" (kartu su J. Augustaičiu, 2007), „Nemuno sūnūs sugrįžta" (2008) „Pramintais gimtinės takais" (2009), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973-2012" (2012), kitos.

Dažnai jo pavardę gali sutikti Gelgaudiškiui ir Šakių kraštui skirtose knygose: „Gelgaudiškio vidurinė mokykla" (sudarytojos Lilija Ūsienė, Rimutė Jievaitienė, 2005), „Su Gelgaudiškiu širdyje" (Benjaminas Kondratas, 2005), „Pajotijo kaimas" (Danutė Vaičaitienė, 2010), „Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas" (Gražina Gerulaitytė-Narbutienė, 1998), „Per žodžio gyvastį ir dvasią" (Albina Šiupienienė, 2001), „Kur žodžio tėviškė" (Vytautas Armonavičius, 2007) „Esam zanavykai" (sudarytoja Aurelija Papievienė, 2015), kitose.

Tačiau didžiausias kolegos Antano indelis į gimtojo krašto kraitę - monografijos „Gelgaudiškis" dvitomis, išėjęs 2011metais. Kolega Antanas buvo ne tik šio milžiniško, kelis tūkstančius puslapių turinčio leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, bet ir pluošto straipsnių autorius. Jo pluksnai priklauso įdomūs ir informatyvūs strapsniai „Šimtmečius trukusių kovų pėdsakai Nemuno pakrantėse", „Generolo Antano Gelgaudo gyvenimo ir kovų pėdsakai prie Gelgaudiškio", „Gelgaudiškis nuo Sapiegų iki Komarų (XIV a. pab.-XIX a. pab.)", „Gelgaudiškio dvaro parceliacijos pirmieji žingsniai"," Gelgaudiškio dvaras ir jo palivarkai parceliacijos dešimtmečiais (1920-1938)", daugelis kitų.

Ne dažnas Lietuvos valsčius gali pasigirti tokiu fundamentaliu leidiniu. Gelgaudiškis - gali. Gali dėka kolegos Antano ilgamečio triūso.

POEZIJA

Ketvirtoje klasėje mažasis Antanėlis parašė pirmuosius eilėraščius. Mokykliniais metais juos spausdino rajono laikraščio „Draugas" literatūriniame puslapyje „Lygumų šaltinis". Jo literatūriniai rašiniai tarp rajono moksleivių užimdavo prizines vietas. 1969 metais dalyvavo respublikiniame vidurinių mokyklų jaunųjų literatų kūrybos konkurse Trakuose, kurį organizavo Lietuvos švietimo ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. 1970 metais vienintelis iš Šakių rajono abiturientų lietuvių kalbos egzamine pasirinko laisvą literatūrinę temą „Žmonės amžinai eina į laimę" (Eduardas Mieželaitis). Laisva literatūrine tema rašė ir 1973 metais, kai stojo į Vilniaus universitetą. Bestudijuodamas eilėraščius spausdinosi universiteto laikraštyje.

Kolega Antanas jau yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Gelgaudiškio dvaro papėdėj" (1997), „Atveriu langą į Nemuną" (2001), „Sidabrinių klevų skambesy" (2011). Pristatydamas pirmąjį rinkinį, autorius sakė: „Žinau, kad ir mano gimtajame Gelgaudiškyje kasmet mokyklos duris praveria nedrąsūs pirmokėliai. Nuo jų pirmojo rugsėjo prasideda nauja abiturientų karta. Be kupino pažinimo mokyklinio gyvenimo, jiems teks pajusti ir save, surasti savojo dvaro papėdę. Kaip ir mus, tas takas ves per mokyklinę jaunystę. O ji verta ne vien susižavėjimo, bet ir išbandymų. Bent jau savęs... Šį daugiausia mokyklinių eilėraščių pluoštą ir skiriu tiems einantiems į save. Kad po prabėgusių rugsėjo šalnų jų širdies šilumos jau prireiktų kitiems".

1999 metais kolegos Antano lyrika pateko į 100 meilės eilėraščių rinkinį „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių..." (sudarytojas Julius Jasaitis). Jie skelbiami eilėraščių rinkinyje „Kur žodžio tėviškė" (sudarytojas Vytautas Armonavičius, 2007), „Zanavykijos pradinės mokyklos" (sudarytojas Jonas Bosas, 2009), žurnalistų poezijos knygoje „Sušvieski, saule" (sudarytojas Vytautas Žeimantas, 2014).

DAINOS

 

Tai žodžiai iš „Šakių dainos", eiles kuriai parašė kolega Antanas, o muziką sukūrė kompozitorius Valentinas Bagdonas.

Prisimenu prieš keletą metų Gelgaudiškyje vykusią šventę. Būta joje visko. Bet labiausiai įsiminė dainininko Alekso Lemano dainuotos kolegos Antano dainos. Jų melodingi žodžiai plačiai sklido po miestelį, kilo virš žilojo Nemuno, beldėsi į kiekvieno klausytojo širdį.

Kolegos Antano eilėraščiai jausmingi, ritmiški, aiškiai apibrėžta tematika, todėl dainas kūriantiems kompozitoriams jie labai tinka. Pagal kolegos Antano eiles kompozitorius Valentinas Bagdonas parašė net keturioliką dainų. Penkios iš jų greitai pasirodys žurnalistų dainų knygoje „ Ačiū tau, žeme", kurią spaudai ruošia LŽS ir NŽKA.

LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOJE

Kolega Antanas Lietuvos žurnalistų sąjungoje aktyviai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Iš pradžių buvo aktyvus tuo metu veikusiame LŽS Presautoklube, vėliau kituose skyriuose.

2013 metais jis buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, tapo valstybės pripažintu meno kūrėju.

O 2021 metais kolega Antanas už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu yra apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai".

Linkime kolegai Antanui tvirtos sveikatos ir sėkmės gyvenime ir kūryboje. Taip ir toliau laikyk, Antanai!