Redaktoriaus žodis

Kai pirmą kartą apsilankiau Punske, šiame gražiame Lenkijos lietuvių miestelyje, mus priiminėjęs Sigitas Birgelis tarė: "O dabar važiuosime į sodžių". Pamaniau, kad pažintį su šiuo įdomiu kraštu, jis siūlo užbaigti kažkurioje lietuvo sodyboje. Pasirodo, klydau. Atvažiavome į "Sodžių", jaukią, lietuvių prižiūrimą užeigą Punske... Tada pasirodė pirmieji mano rašiniai "Lietuvos aide"apie Lenkijos lietuvius.

Vėliau susitikimų su Sigitu Birgeliu buvo ir daugiau, Punske, Seinuose, Vilniuje... Atsirado ne tik noras jį labiau pažinti, bet ir galimybė geriau suprasti Sigitą Birgelį, jo pasaulį, jo kūrybos ir veiklos erdves. Juk jis ne tik aktyvus Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, bet ir poetas, publicistas, fotografas, leidėjas, redaktorius, vertėjas, kraštotyrininkas... Nenustebsiu, jie ko nors ir nepaminėjau.

Ir visą tai prie solidžių pareigų: Punske veikiančios leidyklos "Aušra" direktorius ir redaktorius, Lenkijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas.

Po nereto susitikimo, o jie dažniausiai vykdavo įvairiomis progomis -kolegos Jeronimo Lauciaus pjesės spektaklis Punsko lietuvių kultūros namuose, Sigito Birgelio autorinis vakaras Vilniuje, Rašytojų klube ar jo nauja knyga, - rašydavau "Lietuvos aide", kur tuomet dirbau. Taip atsirado rašiniai "Sigito Birgelio "Jotvos pakrašty" - reikšmingas kūrybinis darbas" (2005 05 02), „Sigitas Birgelis: "Nuo šv. Brunono kryžiaus erdvės rietėti pradės Lietuva" (2006 08 05), kiti.

Sigitas Birgelis gimė 1961 m. birželio 6 d. Ožkiniuose, šalia Punsko. Nors kitur rašoma, kad Punske. Aukštuosius mokslus baigęs Varšuvoje, įsikūrė gimtinėje, savo tėvų žemėje. Šis faktas irgi daug ką kalba.

Esu suminėjęs daug jo veiklos krypčių, tačiau, manding, svarbiausios iš jų yra poezija. Išleido Punske ir Vilniuje poezijos rinkinius „Tarp krantų" (1992), „Tarp durų ir dulkių" (1993), „Eilėraščiai iš anapus Dievo" (1997), „Septynios dienos, septyneri metai" (1998), „75 eilėraščiai" (1999), „Holograma" (2004), „Tarp trijų Šešupės krantų" (kartu su B. Jonuškaite ir A. Uzdila, 2005), , „Septintas nakty" (2012), kitas.

Sigito Birgelio poezija yra išversta į lenkų, baltarusių, vokiečių ir anglų kalbas. Kompozitorius Vytautas Juozapaitis jo eilėraščiams parašė kelias kompozicijas profesionaliems chorams ir muzikinį ciklą „Prisikėlė Tėvynė".

Profesionaliai įvaldęs lietuvių ir lenkų kalbas, jis tampa tiltu tarp kaimyninių literatūrų. Yra išvertęs į lietuvių arba lenkų kalbas: lenkų poeto M. Czajkowskio rinkinį „Jeruzalës pėdsakai" (1999), L. Šimkutės poezijos rinkinį „Iš toli ir arti", (2003), B. Jonuškaitės eilėraščių knygą „Vaikas pražilusiom akim" (2004), S. Gedos eilėraščių, išspausdintų Varšuvoje išleistame rinkinyje „Śpiewy Jaćwingów" (2002). Išleido lenkų kalba ir Lenkijos lietuvių poetų rinktinę „Miejsce w sercu" (2009).

Čia reikėtų pakalbėti dar apie vieną kalbą - jotvingių. Sigitas Birgelis, gimęs, augęs ir dabar gyvenantis buvusiose Jotvos (Jotvingijos) žemėje labai domisi jotvingių palikimu. Jotvos jo kūryboje yra visur, ją rasi ir Sigito Birgelio parengtame turizmo žinyne, ir jo knygų pavadinimuose - foto albumas „Jotvos pakrašty" (2005), ir, aišku savaime, poezijoje. Ne tik jau minėtame poezijos rinkinyje „Śpiewy Jaćwingów", bet ir dažname eilėraštyje. Visiškai pritariu literatei Jurgitai Stankauskaitei, kuri apie Sigito Birgelio eilėraščių knygą „Ožkiniai linų mėlynų" (2017), yra pasakiusi: „S. Birgelio jau vienuoliktoji eilėraščių knyga yra kitokia, skiriasi nuo tų, kurios liko praeity, bet moka įsiprašyti į dabarties knygų lentynas, atsigulti mokinio suole arba atskristi su protėvių jotvingių ilgesingu aimanavimu".

Sigitas Birgelis, eidamas Jotvos keliu, žengė dar vieną drąsų žingsnį, jotvingių kalba parašė ir išleido eilėraščių rinkinį „Visadan esma" (2006).

Labai pelnytai 2008 metais jam buvo įteiktas Jotvingių kryžiaus riterių ordino sidabro kryžius, suteiktas Honoris Causa vardas.

Dar pažymėtinas Sigito Birgelio indėlis į kraštotyrą. Tarp jo knygų yra „Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike" (1993), „Punsko ir Seinų krašto materialinė kultūra" (kartu su J. Vaina, 1997), „Kviečiame lankyti Punską ir Seinus" (1999), „Lietuvių kūrybos antologija" (kartu su J. S. Paransevičiumi ir I. Gasperavičiūte, 2000), „Poezijos pavasaris Punsko ir Seinų krašte" (2002), „Punsko parapija 1597-2007" (2007), kitos.

.Sigito Birgelio veikla, visuomeninė ir kultūrinė, yra pastebėta, gražiai įvertinta. 2005 metai jam įteiktas sidabro ženklas „Už nuopelnus Lietuvai stojant į NATO ir ES", 2006 metais - Lietuvos Respublikos Seimo medalis „Už nuopelnus", 2008 metais - Garbės sidabro ženklas „Už nuopelnus".

Palinkėkime sukaktuvininkui tvirtos sveikatos ir neblėstančios kūrybinės ugnies!

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.