Redaktoriaus žodis

2021 m. liepos 20 dieną Europos komisija paskelbė ataskaitą „Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje", kurioje yra ir atskiras skyrius „Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Lietuvoje". Ataskaita skirta Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, tačiau yra aktuali bei įdomi ir mums, žurnalistams, nes joje šalia Lietuvos teisingumo sistemos apžvalgos ir įvertinimo yra nemažai vietos skiriama ir Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės būklės analizei.

Jau šio svarbaus dokumento preambulėje teigiama: „Žiniasklaidos pliuralizmo teisine sistema Lietuvoje užtikrinama pagrindinė teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į informaciją. Nors žiniasklaidos reguliavimo institucijos ir toliau laikomos nepriklausomomis ir efektyviomis, vyksta diskusijos dėl žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumo ir nešališkumo. Siekdama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, Kultūros ministerija šiuo metu diegia viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Lietuvoje laipsniškai gerėja žurnalistų profesinė aplinka, ypač kalbant apie galimybes susipažinti su pagrindiniuose viešuosiuose registruose laikoma informacija. Nepaisant to, atrodo, kad valdžios institucijos kartais naudojasi duomenų apsaugos nuostatomis norėdamos nepagrįstai apriboti galimybes susipažinti su informacija. Lietuvos valdžios institucijos, siekdamos sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį žiniasklaidos priemonėms, ėmėsi keleto priemonių".

Iš Briuselio atskiejęs bendras vertinimas džiugina. Nors paskutinis sąkinys, kad mūsų valdžia siekdama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį žiniasklaidos priemonėms, ėmėsi kažkokių priemonių, kiek suglumino. Kai mūsų žurnalistai paprašė Vyriausybės, kad jiems, dėl savo profesijos dažnai kontaktuojanties su įvairiais žmonėmis, būtų leidžiama greičiau pasiskiepyti, valdžia mūsų neišgirdo.

Šiame Europos komisijos dokumente atskiras, trečiasis skyrius pavadintas „Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė". Jame teigiama: „Lietuvoje žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės teisinė sistema grindžiama konstitucinėmis apsaugos priemonėmis ir sektorių teisės aktais. Konstitucija draudžiama cenzūra ir žiniasklaidos monopolizavimas ir užtikrinama žodžio laisvė bei informacijos laisvė. Pagrindinis žiniasklaidos įstatymas yra Visuomenės informavimo įstatymas. Priimti teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Institucinę struktūrą sudaro Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija".

Įšnašose randu ir žinią, kad pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų" 2021 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Lietuva užima 28 vietą (tarp ES valstybių narių - 14 vietą). Palyginti su praėjusiais metais, jos vieta nepasikeitė, tačiau per praėjusius penkerius metus jos vieta keliomis pozicijomis pakilo.

Dokumente teigiama, kad „didelių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijos teisinės sistemos pokyčių nebuvo. Finansiniai ir žmogiškieji LRTK ištekliai išliko stabilūs ir laikomi pakankamais, ypač todėl, kad jos biudžetas finansuojamas iš rinkos dalyvių surenkamų mokesčių lėšomis. LRTK pasiūlė Parlamentui jos narių kadencijos trukmę pratęsti nuo ketverių iki penkerių metų ir jos pavadinimą pakeisti į „Nacionalinę žiniasklaidos komisiją". Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje pažymėta, kad žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumui ir efektyvumui kyla labai nedidelė rizika".

Dėl vertinimo „labai nedidelė rizika" gerokai suabejočiau. Valstiečiai, buvę valdžioje, apskritai norėjo uždėti žiniasklaidai apynasrį. Dabartinė valdžia elgiasi neaiškiai, atrodo, irgi norėtų valdyti žiniasklaidą.

Briuselio dokumente teisingai pabrėžiama, kad „vyksta diskusijos dėl žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumo ir nešališkumo. Lietuvos visuomeninis transliuotojas „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (LRT) pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį jam nebūtų taikoma Visuomenės informavimo etikos komisijos - Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimų priėmimo organo - vykdoma priežiūra, nes pačioje LRT sukurta etikos kontrolieriaus pareigybė. Tai paskatino viešas diskusijas tokiais klausimais kaip Visuomenės informavimo etikos komisijos efektyvumas ir nešališkumas, Visuomenės informavimo etikos asociacijos sudėtis ir tai, kokiu mastu savireguliacijos veikimas turėtų būti nustatytas įstatymais".

Išnašose pateikiama informacija, kad Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitos duomenimis, redakcijos savarankiškumui kyla didelė rizika, nes įstatymuose nenustatytos reguliavimo apsaugos priemonės redakcijos savarankiškumui užtikrinti, o savireguliacijos priemonės dažnai neįgyvendinamos efektyviai.

Europos komisijos dokumente nemažai skiriam vietos iri Lietuvos kultūros ministerijai. Jame teigiama, kad siekdama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, Kultūros ministerija, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymu ir Visuomenės informavimo politikos strateginėmis kryptimis 2019-2022 metams, diegia viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS). Sistemoje VIRSIS bus skelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, įskaitant tikruosius savininkus, ir laipsniškai informacija apie pajamų iš reklamos, gaunamų iš viešųjų įstaigų, sumas. Siekiant užtikrinti, kad sistemoje VIRSIS būtų teikiama naujausia informacija, ji bus suderinta su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis ir registrais ir į ją bus įtraukiami atitinkami tikralaikiai duomenys. Ši sistema pradės veikti 2021 metais".

Manau, kad Kultūros ministerija čia atlieka gerą darbą. Mums reika žinoti, kas yra tikrieji žiniasklaidos priemonių šeiminkai, kas užsako „muziką". Juolab Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitos duomenimis, žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumui kyla nemaža rizika. Nes dabar Lietuvoje naujienų žiniasklaidai būdinga didelė koncentracija, visų pirma todėl, kad įvairiuose sektoriuose dauguma naujienų žiniasklaidos priemonių priklauso vos kelioms įmonėms.

Nors Briuselio ataskaitoje nieko nerašoma apie mūsų valdžios atsisakymą greičiau paskiepyti rizikos zonose dirbančius kolegas, apie Lietuvos valdžios institucijų, siekiančių sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį žiniasklaidos priemonėms, rašoma nemažai. Dokumente teigiama, kad „dėl pandemijos sumažėjo žiniasklaidos priemonių pajamos iš reklamos, o du vietos laikraščiai turėjo nutraukti veiklą. Privačios žiniasklaidos įmonės sumažino tyrimo projektų skaičių. Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi žiniasklaidos sektoriui skirtų paramos priemonių, be kita ko, padengė pristatymo paštu išlaidas, atidėjo mokesčius už televizijos ir radijo transliacijų perdavimo įrenginius ir paslaugas ir pasirūpino, kad kelionių ribojimo metu žurnalistai galėtų keliauti po šalį. Įvairūs Vyriausybės departamentai taip pat įsigijo žiniasklaidos erdvės visuomenės informavimo apie COVID-19 pandemiją kampanijoms. Vyriausybė planuoja 2022 m. atlikti išsamią savo žiniasklaidos politikos peržiūrą. Bus imamasi tolesnių priemonių, be kita ko, iki 2023 m. bus sukurtas tvaraus žiniasklaidos finansavimo modelis ir iki 2024 m. bus stiprinami gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis".

Pastarieji teiginiai paimti iš Aštuonioliktosios, Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos. Norėtųsi jau dabar pamatyti koks bus tas „tvaraus žiniasklaidos finansavimo modelis". Ar kartais jis nebus naujas bandymas užmauti žiniasklaidai apynasrį, pasiūlius nemokamus pyragėlius?

Naujajame Briuselio dokumente teigiama, kad „Lietuvoje laipsniškai daugėja galimybių susipažinti su informacija. Remiantis 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais, žurnalistai turi teisę nemokamai susipažinti su nekilnojamojo turto registre ir įmonių bei organizacijų registruose kaupiama informacija. Kai kurie suinteresuotieji subjektai teigia, kad susipažinimo su informacija procedūros vis dar gana sudėtingos. Visų pirma, kai kurios viešosios įstaigos, ypač savivaldybės, naudojasi duomenų apsaugos taisyklėmis, kad nepagrįstai apribotų galimybes susipažinti su informacija"

Išnašose randu ir žinią, kad „vienoje neseniai nagrinėtoje Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Sveikatos ministerijos byloje teismas nustatė, kad ministerija, norėdama apriboti galimybes susipažinti su informacija, negali remtis duomenų apsaugos taisyklėmis.

Informacijos apie tai, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nuslėpė viso posėdžio medžiagą ir dėl to Lietuvos žurnalistų sąjungą padavė Vyriausybę į teismą ir jį laimėjo, neradau. Turbut Vilnius apie tai pamiršo informuoti Briuselį.

Europos komisijos dokumentas įvertino ir mūsų darbo aplinką. „Žurnalistų profesinė aplinka tebėra saugi. Nuo tada, kai buvo priimta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, nei Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, nei Žiniasklaidos laisvės apžvalgos platformoje (angl. Mapping Media Freedom platform) Lietuvai nepateikta jokių naujų įspėjimų, - rašoma dokumente. - Naujosios Vyriausybės programoje prisiimti įsipareigojimai stiprinti žurnalistų apsaugos nuo persekiojimo dėl kritinės žurnalistikos sistemą".

Reziumuojant, galiu pasakyti, kad Europos komisijos nuomonė apie mūsų žiniasklaidą yra gana palanki. Čia, aišku, reikia vertinti ir tai, kad ji buvo rašoma, atsižvelgiant į oficialaus Vilniaus teikiamą inormaciją. Iš to gali daryti išvadą, kad dabartinė mūsų valdžia žino ko reikia, kad Lietuvoje nenukentėtų žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė. O nuo žinojimo iki tikro veiksmo - tik vienas žingsnis. Tikėkimės.

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.