2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Kolega Stanislovas Balčiūnas ir jo Neringa - gintarinė Dievo ašara

2021-09-17
 
Vytautas Žeimantas

 

Dienos šviesą išvydo, sakyčiau, unikali dvitomė knyga, skirta Neringai, kurią šio leidinio iniciatorius, sudarytojas, redaktorius, kelių kraštotyrinių ekspedicijų į Neringą organizatorius, LŽS Senjorų klubo narys Stanislovas Balčiūnas ne be pagrindo pavadino „Gintarine Dievo ašara".
„Tie, kurie nors kartą buvo atvykę į Kuršių neriją, visą gyvenimą nepamirš čia patirto įspūdžio: smėlio kopų su tik šiam Lietuvos kraštui būdinga augmenija, spalvingų, marių pakrantėse išrikiuotų žvejų gyvenviečių su vėtrungėmis, šviežios ir rūkytos žuvies kvapo, pulkų kirų, ančių ir albatrosų, kormoranų kolonijų, burlaivių mariose bei įvairiaspalvės poilsiautojų minios gatvėse, jūros ir marių pakrantėse," - pratarmėje rašo S. Balčiūnas.
Žinau, kad šis leidinys gana sunkiai buvo kuriamas. Teko dalyvauti trejose Neringos kraštotyrinėse ekspedicijose, kurioms vadovavo S. Balčiūnas. Ir visada iš jų grįždavau su pojūčiu, kad ne viską pastebėjau, išsiaiškinau, ištyriau. Ir tai natūralu, nes Neringa viskuo labai turtingas ir nuostabus kraštas, į kurį abejingomis akimis žvelgti neįmanoma.
Todėl suprantama kodėl iš pradžių sumanyta viena knyga organiškai pavirto į du solidžius tomus, turinčius beveik po 400 puslapių. Pirmojo tomo paantraštė „Nuostabios gamtos prieglobstyje", antrojo - „Istorijos ir kultūros atspindžiai".
Džiugu dabar naujame leidinyje matyti Daivos Červokienės, Dainoros Kaniavienės, Jolantos Zabulytės, kitų kraštotyros ekspedicijų dalyvių straipsnius.
„Tik peržvelgus knygos turinį, iškart supranti, kad temų ratas gerai apmąstytas, o tai, kad sudarytojas atsisakė kai kurių temų ir autorių, rodo, kad tokio pobūdžio knygos parengimas yra sudėtingas kūrybinis procesas, o straipsnio autoriai parinkti su didžiausia atsakomybe - aukščiausios kvalifikacijos ir didžiulės patirties mokslininkai bei žurnalistikos ąsai. Tai nulėmė knygos turinio brandą,"- teigia šio leidinio rankraštį recenzavęs žurnalistas ir poetas Ipolitas Skridla.
Pažintine prasme abejuose tomuose yra daug įdomių straipsnių. Jų visų neišvardinsi, bet keletą reiktų paminėti.
Pirmasis tomas skirtas Kuršių nerijos gamtai, gamtosauginėms problemoms. Zigmas Janukonis pasakoja apie Kuršių nerijos gamtos mokslinių tyrimų istoriją ir čia labiausiai nusipelniusius tyrėjus. Jurgis Bučas rašo apie Kuršių nerijos kraštovaizdį ir jo ypatumus, leidžiančius teigti, kad tai yra unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys. Raimonda Ilginė aptaria savitą nerijos augmeniją, Marius Karlonas atskleidžia turtingą ir margą paukščių pasaulį. Algirdas Brukas ir Edvardas Riepšas pasakoja miškų atsiradimo istoriją, parodo jų svarbą trapioje pusiasalio aplinkoje. Ramūnas Povilianskas įtaigiai atskleidžia Neringos kurortines galimybes, čia slypintį potencialą.
Antras tomas skirtas Kuršių nerijos ir Neringos miesto istorijai ir kultūrai. Romualdas Povilaitis plačiai apžvelgia Neringos savivaldą. Virginija Gedžiuvienė pasakoja apie sveikatos priežiūrą, Dainora Kaniavienė ir Inga Dagytė Matuzienė - mokyklų veiklą, Daiva Červokienė - Nidos meno koloniją, Libertas Klimka - garsiasias vėtrunges.
Nemažai temų gvildena ir dvitomio leidėjas S. Balčiūnas. Jis įdomiai rašo apie UNESCO paveldą, Kuršmarių žvejus, senuosius ir naujuosius gintaro kelius, kitką.
Leidinyje daug dėmesio skiriama ir religijai, bažnyčioms, kryžiams. Čia išskirčiau kelias publikacijas. Visų pirma Aušros Tvarijonaitės straipsnį „Neringos miesto maldos namai", teigiantį, kad krikščionybė į Kuršių neriją atėjo XIII amžiuje. Tuomet kartu su Vokiečių ordino riteriais atvyko ir dvasininkai, kurių misija buvo skleisti Dievo žodį šiame tuomet atokiame ir retai apgyvendintame pusiasalyje. A. Tvarijonaitė išsamiai aprašo ir nerijoje veikusių ir veikiančių bažnyčių istorijas. Įdomių faktų pateikia apie Karvaičių bažnyčią, kurią XVIII amžiaus pabaigoje kartu su kaimu pasiglemžė judantis smėlis. Plačiai apašomos senoji ir naujoji Nidos bei Juodkrantės bažnyčios. Pateikiama informacija ir apie čia dirbusius ir dirbančius kunigus, dabartinį tikinčiųjų gyvenimą.
Informatyvus ir Jolantos Zabulytės straipsnis „Kuršių nerijos kapinių kryždirbystės paminkalai". Ji aprašo metalinius lietus ir kaltus kryžius, kapinėse esančius medinius paminklus: kryžius ir krikštus. Nepalieka be dėmėsio ir naujų antkapinių paminklų.
Šiandien naujoji Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia jau tapo vienu svarbiausių kurorto objektu. Man rašant apie Neringos architektą Algimantą Zavišą, kuris kartu su Ričardu Krištopavičiumi sukūrė šios bažnyčios pastatą, buvo įdomu sužinoti kaip ir kodėl gimė toks projektas. Juk Nidoje labai subtili architektūrą, į kurią grubiai įsikišus su nauju statiniu galima daug ką sugadinti. Ačiūdie, architektai profesionaliai pasistengė, kad naujos bažnyčios statinys natūraliai įsilietų į bendrą trapios gamtos ir išskirtinės urbanistikos terpę, taptų ryškiu naujos kurorto architektūros akcentu. Apie tai rašau knygoje patalpintame straipsnyje „Architektas Algimantas Zaviša - nulėmęs ne tik Nidos veidą".
Leidinio vertę ypač didina ir iliustracijų gausa - akvarelės, senoviniai žemėlapiai, diagramos ir keli šimtai meninių ir dokumentinių nuotraukų, surinktų ne tik iš įvairių Neringos miesto institucijų, archyvų. Daug jų pateikė fotomenininkai Vigantas Giedraitis, Kazimieras Mizgiris, Antanas Varanka, Klaudijus Driskius, o daugiausia - pats knygos sudarytojas S. Balčiūnas.
Pagalvota ir apie užsienio skaitytoją. Yra gana išsamios dvitomio straipsnių apžvalgos vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.
Dabar be rėmėjų sunku išleisti knygą. Džiugu, kad atsirado kas parėmė ir šio dvitomio leidimą. Nuoširdžiai dėkojama fondo „Gerasis ruonis" valdytojui Gediminui Kuprevičiui, Neringos miesto savivaldybei, Juodkrantės viešbučiui „Kuršių kiemas" vadovui Viktorui Valceriui, Gitanui Nausėdai, Seimo Neringos bičiulių parlamentinės grupės nariams, pirmininkui Andriui Bagdonui. Gerai, kad labdara vis labiau populiarėja Lietuvoje.
Leidinys skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui ir Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dvidešimtmečiui. Simboliška ir tai, kad šis leidinys pasirodė šiemet, kai Neringa yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
 
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-27 14:00
 
 

Komentarai (9)

Jūsų el. paštas

Virginija Sadauninkienė

2021-09-17 12:35

Ačiū už įdomią knygą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2021-09-17 12:12

Sveikinu kolegą Stanislovą, Norėčiau knygą įsigyti. Sėkmės. Būkime sveiki.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vaiva Daškevičienė

2021-09-17 12:11

Neringa- pasakų kraštas. Ji verta tokios rimtos knygos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Robertas Jasinkevičius

2021-09-17 11:57

Kur šią knygą galima nusipirkti?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Sabina

2021-09-17 11:53

Sveikinu autorius su titaniško darbo užbaigimo švente! Tokias knygas leisti yra vertybinis pasirinkimas, svarbus įnašas į kultūros istoriją.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Varkala

2021-09-17 11:52

Sveikinu, geras darbas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aurelija

2021-09-17 11:49

Stanislovai, puikus projektas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2021-09-17 11:47

Stanislovai, sveikinu!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media