Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

Oracija ant dukterėčios veselijos

Mano miela Dukterėčia,
Pasakyti Tau norėčiau,
Kas yra svarbiausia,
Kai į stoną Moterystės
Pasiryžtama įbristi.
Bet jauni ar klausia,
Ką daryti susiėjus,
Būti draugėj panorėjus,
Patys jie nutuokia.
Kaip pasaulis surėdytas,
Koks jam lėmis numatytas,
Daug išminčių suokia.
Tik nė vienas nepasako,
Kokį pasirinkti taką,
Kur sėkmėn vingiuoja.
Patys jį surasti turim,
O į mus senoliai žiūri
Galvomis linguoja:
"Mūs jaunystėje žalioj
Prieškarinėj Lietuvoj
Taip klaiku nebuvo;
O dabar, brangieji,
Laisvė išsilieja
Be mieros, be saiko -
Tų sijonų trumpumėlis,
Mašinikių greitumėlis
Galveles sudraiko
Jaunimėliui dabartiniam,
Kad pamiršta pamatinį
Dėsnį niekur nerašytą,
Jog tik vieną, tiktai šitą
Turime gyvenimą,
Mūsų proto lemiamą."
Jei protelis netvarkoj,
Dabartinėj Lietuvoj
Daug progų nusprūsti.
Bet kiek tenka sužinoti,
Ir Europoj bukapročiams
Smarkiai tenka liūsti.
Dieve sergėk, to netaikom,
Nes tikrais šaunuoliais laikom,
Mes abu jaunuosius.
Tik per darbą, atkaklumą
Patirtis ir sumanumas
Randa laimėj juosius,
Skinančius bendrus vaisius,
Užpelnytus ir skalsius.
Tai ir linkim iš širdies
Jums laimingos ateities!
Šią oraciją surėdė
Labai senas Jūsų dėdė.