Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

KLIAUKIMĖS DAKTARAIS

Sudėti mes iš atomų -
Mažučių, neįžiūrimų.
Todėl jų ir nematome,
Nors rimtą ligą turime.

Vieniems likimas dribteli

Sveikatos dosnią saują,

Kitiems - kreivokai šypteli,
Ligom gadina kraują.

Telieka kliautis daktarais,
Kurie vieni dar gali
Pratęst žiniom, o ne kerais
Būties mums duotą kelią.

DEJA...

Graži daktarė prirašė vaistų

Kompiuterio pusę ekrano.
Ligos ką? Nuo jos grožio svaigstu...
Kur dingai, o jaunyste mano?

Būta juk - ar naktis, ar jau rytas,
Turėta jėgų ligi valiai.
Joks tavęs nekankino radikulitas,
Galvoj giedojo gaideliai.

Į ateitį, rodės, keliai nusities
Šviesūs, ilgi ir gražūs,
Ir smūgiai likimo tavęs nesuries,
Sukrausi kūrybos bagažą.

Gyvenimas taip surėdytas, deja,
Kad daugel svajonių sudūžta...
Neverta liūdėti. Seniai žmonija
Kuo turi, gyvena, - neliūsta.