Laukiau garbių svečių. Paruošiau vakarienę. Dar kartą nužvelgiau serviruotą stalą. Pasirodė, kad visko - kultūringai labai ne daug. Kai ko, gal ir per mažai? Baigėsi vakarienė. Svečiams, mandagiai atsisveikinant, laikas pakilti nuo stalo. Žiūriu, kad visiems kai ko buvo per daug.

Apie kontrastus

Rytas - vakaras... Pilnas bokalas - tuščias bokalas... Rytas - protingesnis už vakarą... Taip išeina, kad visą likusį laiką amžinai lieku durniaus vietoje.

Žmona vyrui: „Neprisimenu, kada paskutinį kartą mudu abu buvome filharmonijoje?"

Vyras: „Ir aš neprisimenu. Kita vertus, kam visas tokias smulkmenas dėtis į vargšę galvą. Gyvenime yra ir daug svarbesnių dalykų"...

- Šį rytą vėl buvau nuėjęs į tą barą.

- Tai ką, vėl nedavė?

- Ne, per anksti atėjau...

Kada verta susirūpinti?.. Negali atskirti, kada naktis ir diena?.. Ko tau trūksta, o ko tavyje per daug? Kai viskas aplinkui visuomet amžinai vienoda?.. Kai atsibundi su batais kažkieno palovyje?.. Meilės aplinkui tiek daug, bet jausmai nebe tie...

Apie koncentraciją

Dažnai žiūri į vieną tašką, o įžvelgi daugtaškį...

Žiūri į daugtaškį, kol pamatai vieną mažyti taškelį...

Ką tik buvo pilnas bokalas, staiga, matai - jis tuščias... O gal tai eilinė gyvenimo optinė apgaulė?

Sako: „Nuo ko susirgai, tuom ir gydykis"... Bet kodėl šiandien vaistininkas, nepasitaręs su daktaru, man to buteliuko mikstūros vėl nedavė?..

Rimti pokalbiai

Žmona klausia savo bedarbio vyro:

- Ką veiki?

- Laukiu.

- Ko lauki?

- Laukiu ir tiek...

- Kiek galima laukti? Galvoji, kad darbas pats tave susiras?

- - Reikia mokėti išlaukti...

- - Nieko iš to nesitikėk...

- Kartą pasisekė. Stovėjau sykį vienišas po medžiu... Kažko laukiau... Staiga, iš kažkur, lyg eidama pro šalį, tu priėjai. Kaip matai, iki šiolei rūpiniesi manimi...

- Kada tai buvo?

- Seniai.

- Dabar tokios klaidos nebedaryčiau...

Kol gyvas, gyveni, atrodo, kad gyvenimas begalinis... Bet atsitinka baisi nelaimė, kažkas pakerta kojas, pavargę seni kaulai traškėdami nebepakelia apsunkusio tavo kūno...

Stenėdamas, dūsaudamas apgaudinėk save ir toliau: galvok apie gyvenimą po gyvenimo ...Nustebęs mąstyk : nejaugi, tai galas? Laikas su angelais pabendrauti?..

Pasiaiškinimas

- Kodėl visą savaitę nesirodai darbe? Vėl eilinė pravaikšta?

- Buvau išėjęs iš namų, bet mieste pamačiau plakatą: „Mums rūpi kiekvienas žmogus!"

- O kas čia blogo? Tu taip pat esi ne išimtis...

- Pagalvojau, kad mane kažkas vėl seka. Todėl, apsisukau, sparčiais žingsniais, skubiai grįžau namo. Nekišau nosies pro duris...

- O po to?

- O po to prasidėjo mano gimimo mėnuo...

Apie kančias

Pasakysiu atvirai: darbas man tokia baisi kančia, kad sunku apsakyt... Kai sulaukiu atlyginimo dienos, tai kuriam laikui atsigaunu...

Kai nieko gero nebematau savo gyvenime, žmona duoda protingą patarimą: „Pažiūrėk, kaip kiti gyvena!" Ji - teisi. Verta pasižvalgyti į svetimųjų gyvenimus. Pamatysi, ko nematęs. Išgirsi, ko negirdėjęs. Pavydas sugniuždo, bet regėtas svetimas blogis - asmeniškai atgaivina. Kodėl?

Lėtai, sunkiai slenka laikas. Ilgai negaliu pradėti, bet kai pradedu, tai jau ilgam negaliu sustoti...

Perskaičiau gerą romaną. „Pasaulis pagal Garpą." Sužinojau, kad mes, žmonės, visi esame mirtini atvejai. Susimąsčiau. Šiurpi tiesa. Pasirodo: visiems mums nuo gimimo atviri keliai į kapines. Daugiau gerų romanų nebeskaitysiu. Teks paieškoti ko nors prasmingesnio...

Baigiamasis žodis

Jeigu gyvenime manyje jūs iki šiolei nesatę įžvelgę, (ne)pastebėję nieko gero, tai dar nieko nereiškia, kad mano švarko kišenėse ar kelnėse taip pat nieko nėra.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-09-04 14:48

Atgal