Kolegoms, kurie seka publikacijas Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje, siūlau ištraukėlę iš mano knygos apie režisierę ir literatę Stasę Niūniavaitę, kuri kadaise per susitikimą su Benjaminu Gorbulskiu Naujosios Akmenės kultūros rūmuose, taip prakalbino kompozitorių ir tai užrašė dienoraštyje:

1975 m. spalio mėn. Naujosios Akmenės kultūros rūmuose vyko kompozitoriaus B. Gorbulskio autorinis koncertas. Po kelių muzikinių numerių scenon įšoka nedidutis oratorius Benjaminas, visų tų girdėtų dainų kūrėjas, ir sako:

- Matyt, klausimų nebus, taigi dainuosim toliau.

Net pati nepajutau, kaip tarsi strėlė šokau prie scenos:

- Kodėl nebus klausimų? Bus. Mums estradiniai koncertai nėra naujiena, bet kompozitorių Gorbulskį matome pirmą kartą, todėl taip greit nepaleisime. Noriu paklausti. Pastebėjau, kad jūsų kūryboje vyrauja meilės tematika. Kaip jūs kuriate? Būdamas įsimylėjęs, ar šalta, blaivia galva?

Pasikėlė juoko audra. Ypač dėl to, kad žmonės žino ar bent buvo girdėję apie Gorbulskio „nuotykius", siautėjimus.

- Šaltas ir visuomet blaivas, - nė nemirktelėjęs atšauna Gorbulskis.

- Ir dar vienas klausimas: kodėl jūs kūrybiškai bendraujate tik su vyrais poetais ir dar barzdotais (mat jis sakėsi su V. Blože rašąs). Kodėl pamirštate poetes? Moteris?

- Aš esu visai normalus vyras ir su poetėmis moterimis bendrauju. (Vėl juokas!). Ilgokai kūrybiškai bendradarbiavom su poete Ramute Skučaite, per tą laiką ji pagimdė. (Tarsi bomba sprogo gardaus juoko pliūpsnis).

Kompozitorius tučtuojau susiorientuoja, koks reikalas, ir papildo:

- Nuo savo teisėto vyro. (Vėl juokas.). Bendradarbiavau ir su Violeta Palčinskaite, ir su Ramute Girkontaite...

Beje, koncerte su N. Tallat-Kelpšaite dainavo ir pats autorius. Kai užvertęs galvą į mikrofoną rėkė nedidukas Benjaminas Tallat-Kelpšaitės žodžius „Tu, mano Lietuva", norėjosi juoktis. Kažkas sušnibždėjo: „Šitas nevažiuos į Izraelį niekados, nes čia jo Lietuva".

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-05-12 09:26

Atgal