Jonas Paulauskas
Jau beveik visą savaitę su nerimu stebime ryškų sergamumo koronavirusu daugėjimą mūsų šalyje. Nuo anksčiau buvusių vienetinių atvejų dabar užsikrėtusiųjų kas dieną padaugėjo iki kelių dešimčių. Arba, kaip sako ekspertai, nuo 3 proc. šimtui tūkstančių gyventojų sergamumas pakilo iki 7 procentų. Daugiau kaip dvigubai. Įdomiausia, kad tai sąlygojo ne tik atsipalaidavę masiniai renginiai (pvz. iki tūkstančio žiūrovų Kaune Dragūno renginys), bet daugėja ir įvežtiniai atvejai iš užsienio. Nors bandant suvaldyti šį „atsileidimą", reikalaujama atvykus iš ten dvi savaites saviizoliuotis, paaiškėjo, kad daugelis tokių „parvykėlių" vietoj namų karantino lankosi baruose, restoranuose, vestuvėse, kituose masiniuose renginiuose ir t.t., platindami šį virusą. Atėjus tikrai vasariškam, beveik tropikų karščiui, Palanga persipildė - žmonėms nėra vietos ne tik kad atsigulti ant smėli prie jūros, bet ir stovėti vienas šalia kito nėra kur. Ir kaip matosi iš nuotraukų, nei vienas nedėvi kaukės!
Kaip neseniai paskelbė Vyriausybė, pagal dabar esančius rodiklius, didelė dalis Europos Sąjungos šalių patektų į labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašą, iš kurių turėtų būti draudžiama įvažiuoti, įskristi, įplaukti į Lietuvą. Deja, vietoje to ekonominė situacija (arba asmenys, atstovaujantys „ekonomikai") verčia Vyriausybę leisti ir toliau įvežinėti virusą į šalį. Kaip žinia, Vyriausybė ketina atšaukti draudimą atvykti į Lietuvą užsieniečiams iš Europos Sąjungos šalių dėl koronaviruso grėsmės, rodo paskelbtas Vyriausybės nutarimo projektas. O pagal dabartinę tvarką, kai ES šalyse dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, iš šių valstybių į Lietuvą gali grįžti tik lietuviai, o užsieniečių atvykimas yra draudžiamas. Deja, kaip matote, liberalės ši turbūt teisingai griežta tvarka. Jei Ministrų kabinetas pirmadienį pritars Vidaus reikalų ministerijos parengtam siūlymui, šių šalių gyventojai galėtų atvykti į Lietuvą be apribojimų, tačiau jiems liktų saviizoliacijos reikalavimai. Nors, kaip minėjau, parvykę iš šių šalių lietuvaičiai spjauna į reikalvimą saviizoliuotis.
Tiesa, matant, kad situacija su sergamumu šalyje vis blogėja, planuojama į pliažus nebeleisti atostogaujančių be apsaugos priemonių. O kovojant su viruso eksportuotojais iš užsienio šalių, policija šį savaitgalį pradės tikrinti, kaip saviizoliuotis turintys asmenys laikosi įsipareigojimų. Įdomu, kaip jiems tai pavyks...
Todėl matant šias desperatiškas mūsų valdžios pastangas išlaikyti mūsų šalį saugesne tarp vis daugėjančių susirgimų turinčiose kaimyninėse valstybėse, ima juokas. Bus kaip su mūsų keliais - kažkada geriausiais Sovietų Sąjungoje. O dabar Europoje nebe labai. Taigi, juokinga, bet ne visiškai...
NACIONALINIAI ANEKDOTAI
Žemaitiški
Pietris, daug metu kontrē žemė arė, rugius, mėižius augėna, pininga prasėmanė. Atejė laiks anam ėr puo pasauli pasėžvalgītė. Sosėtarė so sosiedo važioutė i ekskursėjė. Keliuonē pasėrinka autuobosa. Ilėpa, isėkūrė. Ka jau apsėprata, pamatė, ka če īr ėr ontros aukšts. Pietris isėdrousėna ėr ožlėpa pasėžvalgītė. Ale naėlgā žvalgies. Tēp jau vėsumet ramos ėr ėšlaikīts žmuogos šiou karta pargrīža baisiausē parsėgondės ėr saka sava sosiedou:
- Tik tamsta tėn nalėpk - lek ėr tas ontrāsis aukšts i prieki, ale ka tėn šuoperė nier...
•
Išejė Jurgis iš karčemuos ėr... ont sava arklė ožsieda. Pamatė anou sosiedā ėr šauk:
- Jurgi, Jurgi, Tamsta atbolā ont arklė ontsėsiedā.
- Kuo tėn alduojėt? Pu pėrmo paklauskėt, i katrou posė aš juosio...
•
Zuosė palaiduojė sava vīra, pastatė ont anuo kapa paminklą, ėr ožrašė: „Ilsiekis ramībie pakol aš atēso"...
•
Atejė žėima. Pradiejė žemaitiou šaltė ausis - rēk pėrktė keporė. Prastuos nanuor - če tuoks dākts, ka kuožna dėina anuo nakėisi ė na bet kor, vuo ont galvuos rēk dietė. Ka tuoks rēkals, ėiškuos tėkruos - kailėnės - keporės.
Ožejė i vėina krautovė, i kėta - tuokiuos, kuokiuos nuor, vės nier ėr nier. Ont galū gala somėslėjė užētė i pri savėvaldībės rūmu stuovintė krautovė. Je. Keporiu če īr. Tuokiū, kuokiū žemaitis ėr ėiška. Ale napardoud anam tėn tuos keporės. Ėr vėinēp, ėr kėtēp praša - nē ėr nē. Nē deputats, nē savėvaldībės puons - napriklausa. Anuos - tik valdininkams.
- Vuo dėl kuo? - tēraujės žemaitis.
- Tuokės keporės gerėn valdiuos imidža. Anuos - ėš veislėniu žvierieliu kailiu, vuo tėi retiau veisas nego šiū laikū valdininkā. Tēp ka geras keporės ė šēs laikās Lietovuo deficits.
•
Atvažiava žemaitis i Amerikas ambasada ėr praša kū greitiau anam išdoutė viza - nuor važioutė i Amerika pas bruoli. Bruolis sens, dėrbtė nabgal, serg...
- Vuo dėl kuo ons karšintėis pas Tamstā nagal atvažioutė? Kuo pats tori i tuokės tuolībės bastītėis? - pradiejė kamantinietė ambasadas darbuotuojē.
Žemaitis pakielė galva, pasėveiziejė i sava tardītuojus ė rimtā paaiškėna:
- Tamstas, musintās, nasopratuot. Mona bruolis tėkrā ka serg, bet ne tou lėgo, aple katrou Tamstas mėslėjėt. Ons dar nadorniou...
•
- Mama, Ontuons mona ronkas paprašė, - parejosi ėš paprūdalė pasakė Jedzė.
- No ėr kou?
- Gava ons tou ronka - kėtuos išeitėis nabova. Trīpčiuojė, trīpčiuojė vėituo, paslīda, i prūda ikrėta... Praša doutė ronka. Apsėsprētė laika nabova - reikiejė gelbietė. Aš anam tou ronka ė ištėisiau.
•
Do naujelietovē dėrektuorē dalėnas sava darba praktiko:
- Torio tuoki ipratėma: je jau kou nuors goliedams gera somėslėjo, tujau atsėkelo ėr ožsėrašau, - kuolėjės vėns.
- Vuo aš jau ėš luovā nasėkelo. Vėsas mona geras mintis ožraša šalėp golunti mona sekretuorė...
•
I bažnīčė atbėldiejė veselninkā so parietko. Patio iškilmingiausio muomėnto konėgielis klaus jaunuojė, a tas mīl sava būsėma pati.
- A mon sakā? - nesosėgauda jaunikis.
- Patė sava ar mīli? - pakartuojė konėgielis.
Nieka naatsakė jaunikis, tik nusėdīvėjė:
- No tatā...
•
Žemaitis viršila muoka naujuokus šaudītė. Vėsė kareivē kap kareivē, tik vėns, baisiausis karštakuošis, nepataika ėr bėigts. Ka jau tuoks niekam nederous, skėr anam bausmė: išplaus vėsus kareivėniu kaliduorius.
Tas karėivis bova ne žemaitis. Ka tik išgėrda, kas anuo lauk, pašuoka i vėršo, stvierė šautova ėr jau taikuos i viršila. Vuo tas, kap ėr der šaltū nervū žemaitiou, saka: - Šauk, šauk, vės tėik napataikīsi.
•
Atvažiava i Kauna klinikas uoperoutėis žemaitis. Atvežė anou i uoperacėnė, soleida mėgduomūsius, ale ons kap gīvs, tēp gīvs. Jau nuor anam ontra porcėjė vaistū soleistė, vuo žemaitis spakajėj:
- Ale Tamstas navarkėt, vės tėik akiū nasomerksio - atvažioudams juk vėso kelio mėiguojau.
Bet uoperacėjė rēk darītė, ėr vaistus pakartuotėnā soleistė rēk. Žemaitė anėi najem, bet tas nuor, ka pradiets darbs būtom greitiau pabėngts ėr apsėmet, ka jau ožmėga. Uoperacėjė prasėdiejė.
- Če pūlinīs, če soaugėms, če atauga, če... - Pjausta anou daktarā er vėskou, kou rond nerēkalinga, met i šalėp stuovinti viedra.
- Vuo če tėkrū tėkriausis viežīs, - iposiejos operacėjē saka daktars.
- Tuo tā jau i viedra nameskėt. Pats nuoriesio apveizietė - viežė dā namatiau, - goliedams ont stalo naėšlaikė žemaitis.
•
Žemaitis ožejė i karčema ėr padaugėna. Išejės lauk naėšsėlaikė ėr ėšsėplietė ont vėiškelė. Važiou pru šali žmuogos. Priejė, kel, bet napakel. Pradiejė ons žemaiti purtītė, praša patrauktė kuojės.
- Ka če ne mona kuojės. Mona bova apmautas, so batās, vuo šiuos - basas, - atsakė anam žemaitis, apsėvertė ont kėta šuona ėr tuoliau pradiejė parptė.
•
Zuosė eit išpažintėis. Konėgielis anou pa-žīst, žėna, ka muotrėška „šėlta", tėik sava, tėik svetėmus vīrus mīl. Klausies, klausies muotrėškelės, vuo ka ana pabėngė, naėškėntė:
- Vėsuokiausiu grieku Tamsta če mon pripasakuojė, ale aple linksmībės ėr svetėmus patėlus - ni žuodė. Reikiejė dar Tamstā pridietė, ka tonkē so svetėmās vīrās mėigti, - nedrousē ištarė dūšieliu ganītuos.
- Ta jau, klėbuonieli, ka ne. So svetėmās vīrās būdama aš nikumet naožmingo...
.jpg)
Komentarai (5)