Nuomonių barometras

Rugpjūčio mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje dar aktyviau skleidė koordinuotus naratyvus, kuriais buvo siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą nacionalinėmis ir demokratinėmis institucijomis, menkinti paramą Ukrainai bei formuoti Lietuvos, kaip politiškai nestabilios ir strategiškai pažeidžiamos valstybės, įvaizdį.

Vienas pagrindinių išnaudotų akcentų buvo pranešimas apie Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje, kuris buvo panaudotas kaip priemonė Ukrainos vadovybei vaizduoti kaip korumpuotai ir vengiančiai taikos. Vidaus politikoje Ingos Ruginienės kandidatūra į premjerės postą ir reakcijos į ją tapo pretekstu tęsti seniai skleidžiamus pasakojimus apie politinius „klanus" - Kremliaus naratyvus palaikantys šaltiniai šį procesą interpretavo kaip elito paniką ir vidinę sisteminę griūtį. Tuo tarpu liepos pabaigoje įvykęs Baltarusijos drono incidentas buvo pateiktas kaip valstybės nekompetencijos pavyzdys - buvo išjuoktas tiek įspėjimų siuntimas gyventojams, tiek paieškos operacija, o pati Lietuva vaizduota kaip nesugebanti apsaugoti savo oro erdvės.

Visose šiose temose išliko pagrindiniai naratyvai, esą Lietuvą valdo korumpuoti elitai, ją destabilizuoja bendrystė su Ukraina, o valstybė vis labiau tampa bejėgė tiek prieš išorines grėsmes, tiek prieš vidinius neramumus. Šios žinutės veikė išvien, siekusios sistemingai ardyti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir Vakarų sąjungininkais, o pačią Lietuvą vaizdavusios kaip izoliuotą, nestabilią ir krizės slenkstyje esančią šalį.

Viena pagrindinių Kremliui palankios žiniasklaidos išnaudotų temų - Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Aliaskoje. Kremliaus naratyvus palaikantys kanalai Lietuvoje šį įvykį pavertė argumentu prieš tolesnę paramą Ukrainai, teigdami, esą taikos bijo tik „kruvino karo ištroškę Zelenskio rėmėjai". Pasikartojančios antraštės, tokios kaip „Kodėl Zelenskio rėmėjai bijo taikos", siekė pavaizduoti karą kaip beprasmį vilkinimą, o ne būtinybę gintis, o Ukrainos vadovybę - kaip morališkai degradavusią ir vedamą finansinių paskatų.

Lietuvos vidaus politinėje arenoje Kremliui palankūs šaltiniai išnaudojo įtampas dėl Ingos Ruginienės kandidatūros į ministrės pirmininkės postą. Kai kurie politikos analitikų ar opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai buvo selektyviai iškraipyti, siekiant sukurti įspūdį apie chaotišką padėtį šalies viduje ir vidinį susiskaldymą. Konservatoriai buvo vaizduojami kaip stabdantys šalies raidą ir atitrūkę nuo visuomenės, tęsiant seniai skleidžiamą naratyvą apie „elito klanus", neva valdančius Lietuvą iš užkulisių.

Šie įvykiai privedė ir prie „Gėdos dienos" protesto - aktyviausiai aptarinėto renginio Kremliui palankioje žiniasklaidoje per visą rugpjūčio mėnesį. Nors proteste buvo keliami įvairūs reikalavimai, Kremliaus naratyvų kanaluose dominuojančiomis tapo priešvyriausybinės nuotaikos ir kaltinimai, esą Konservatorių partija slapta organizavo protestą siekdama nukreipti dėmesį nuo platesnės sistemos korupcijos. Tai pasitarnavo kaip dar viena priemonė skleisti pasakojimus apie valstybės nuosmukį ir nepatikimą valdžią.

Papildomo ažiotažo sukėlė ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pasisakymas, kad Lietuva, tam tikromis sąlygomis, galėtų svarstyti galimybę siųsti karių į Ukrainą. Šie žodžiai buvo ištraukti iš konteksto ir išnaudoti siekiant sukelti paniką dėl galimos karo eskalacijos bei pateikti Lietuvos vadovybę kaip pavojingą ir nesirūpinančią savo piliečiais.

Saugumo tema buvo itin aktyvi ir dėl incidento liepos pabaigoje, kai Baltarusijos dronas kirto Lietuvos oro erdvę. Įvykį sekė gyventojų telefonuose paskelbtas pavojaus signalas ir paieškos operacija. Kremliaus kanalai iš karto pasitelkė šį įvykį, tyčiodamiesi iš tarnybų veiksmų ir pateikdami viską kaip perdėtą reakciją. Jų skelbtuose pranešimuose buvo kuriamas naratyvas, esą Lietuva nesugeba apsiginti net nuo paprasto drono, juo labiau - prisidėti prie regioninio saugumo užtikrinimo. Šie naratyvai buvo aktyviai skleidžiami pirmoje rugpjūčio pusėje.

Rugpjūčio mėnesį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje gerokai suaktyvėjo, pasitelkdama tiek tarptautinius įvykius, tiek vidaus politinius pokyčius tam, kad išlaikytų aukštą auditorijos įsitraukimo lygį. Skleidžiamos žinutės daugiausia buvo nukreiptos į paramos Ukrainai menkinimą, Lietuvos vadovybės diskreditavimą ir nepasitikėjimo šalies saugumo institucijomis bei sąjungininkais kurstymą. Šį mėnesį buvo analizuojami keturi Lietuvoje dar veikiantys alternatyvios žiniasklaidos portalai - iš viso išnagrinėti 983 straipsniai. „YouScan" žiniasklaidos stebėsenos įrankis liepą užfiksavo 47 881 turinio vienetus - beveik dvigubai daugiau nei liepos mėnesį - susijusius su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje. Tai buvo įvairūs tekstiniai ir vaizdo įrašai bei komentarai po jais. Ryškiausi įsitraukimo šuoliai tiesiogiai sutapo su milžiniško dėmesio sulaukusiu „Gėdos dienos" protestu, kuris tapo pagrindiniu ne tik nepriklausomos, bet ir alternatyviosios žiniasklaidos centru. Beveik visi reikšmingi antroje mėnesio pusėje fiksuoti įsitraukimo lygiai sukosi būtent apie šį įvykį, kurį aktyviai išnaudojo Kremliui palanki žiniasklaida, siekdama skleisti antivyriausybines žinutes ir vaizduoti Lietuvą kaip politiškai nestabilią šalį.

Informacija apie antivalstybines melagienų kampanijas Lietuvoje ir Baltijos šalyse: https://balticdisinfo.eu/.

Daugiau informacijos:

Tomas Kazulėnas

Director & Co-Founder

info@cri.lt

+39 328 2206938