Nuomonių barometras

Algimantas Valentinas Indriūnas,

Socialinių m. daktaras, LŽS narys

Iš pradžių - rinkiminis anekdotas

Mūsų namo 20 butuose gyvena 20 šeimų. Iš jų 7 šeimos asocialios. Jos geria per naktis, neduoda ramybės, teršia ir nevalo laiptinių, netaupo vandens, nemoka mokesčių. Kreipėmės į savivaldybę, patarė - sukvieskite susirikimą, priimkite nutarimą, tada imsimės priemonių.

Sukvietėme susirinkimą, jo oficialumui užtikrinti pasikvietėme seniūną.

Atėjo 11 asmenų, iš jų 7 asocialių šeimų atstovai ir 4 iš normalių šeimų. Susirinkimas teisėtas, nes dalyvavo daugiau negu 50 % atstovų. Nutarimas asocialių šeimų naudai.

Pasirodo devynių, kurie neatėjo, balsų teisės nedingo, o lėmė mums ne palankius balsavimo rezultatus. Jeigu būtų dalyvavę visi, rezultatai būtų kitokie.

Moralė: jeigu nori, kad meru taptų, Tavo nuomone, pats prasčiausias kandidatas, pats neik balsuoti ir  kitiems patark.

O dabar - komentaras

Manau, kad dabar, artėjant eilinams rinkimams, viena iš žurnalistų misijų yra paaiškinti pasikeitusias sąlygas rinkimų mechanizmę. Tai, kad didelė dalis rinkėjų nesupranta savo įtakos rinkimų rezultatams, reiškia, kad žurnalistai rinkimų klausimais per mažai rašė bei kalbėjo.

Visų pirma, rinkėjai neįvertina, kad net neidami balsuoti vis vien dalyvauja rinkimų procese ir tam tikru mastu lemia rinkimų rezultatus. Kai rinkėjas neina balsuoti, jis ne tik atsisako savo balso teisės, bet ją gera valia, dažniausiai pats to nesuprasdamas, atiduoda savo balsą kartais net tiems kandidatams, kurie jam labiausiai nepatinka. Tas pats atsitinka, kai rinkėjas sugadina biuletenį.

Antra, visuomenei per mažai aiškinta dar 2008 m. iš esmės pakeistą kandidatų reitingavimo rinkimuose sistemą, todėl dar ir dabar daugelis rinkėjų nežino, kad nuo 2008 m. vieta partijos kandidatų sąraše, suvedant rinkimų rezultatus, jokios reikšmės neturi, viską lemia kandidato gauti reitingo balsai. Ši 2008 m. rinkimų reforma sutiekė rinkėjams galimybę skirti savo balsą kuriai nors vienai partijai ir rinkėjo pasirinktiems 5 konkretiems kandidatams. Vadinasi, jeigu rinkėjas biuletenyje kandidatų nereitinguoja, jis savo balsą atiduoda pasirinktam sąrašui, o jei reitinguoja - konkretiems asmenims.

Tuo tarpu pagal iki 2008 m. buvusią rinkimų tvarką, kandidato gauti reitingavimo balsai buvo dauginami ir kandidatų rinkimų sąrašo atvirkštinio numerio ir pagal gautą sandaugą buvo nustatomi išrinkti asmenys. Pavyzdžiui, jei sąraše 120 kandidatų, tai pirmojo kandidato reitingo balsai buvo dauginami iš 120, antrojo kandidato - iš 119 ir t.t. Todėl pirmasis kandidatų sąrašo numeris, gavęs tiek pat reitingo balsų negu paskutinis, turėjo 120 kartų didesnę galimybę būti išrinktu, negu paskutinis kandidatas. Tokia tvarka garantavo užtikrintą išrinkimą pirmiesiems kandidatų sąrašo numeriams. Tai, kad suvedant rinkimų rezultatus vieta rinkimų sąraše pasikeitė  ir jokios reikšmės neturi parodė 2014 m. Europos Parlamento rinkimai. Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše pirmuoju buvęs Gintaras Steponavičius nebuvo išrinktas, nes Petras Auštrevičius  ir Antanas Guoga gavo daugiau reitingo balsų negu G. Steponavičius, todėl jie ir buvo išrinkti.

Analizuodami 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų duomenis gauname tokias išvadas.

VRK duomenimis 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus miesto rinkėjų sąrašuose buvo 439709 rinkėjai. Renkamas 51 tarybos narys. Vadinasi, jeigu būtų balsavę 100 procentų rinkėjų ir iš jų 28,61 procento balsų būtų tekę, kaip ir buvo praėjusiuose rinkimuose, neįveikusiems rinkimų 5 %  ribos, tai vienam mandatui vidutiniškai būtų reikėję surinkti 6154 balsus.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, Artūro Zuoko, ir Vilniaus koalicija gavo 34136 balsus  ir jai teko 12 mandatų. Vadinasi, kiekvienam mandatui gauti pakako vietoje 6154 tik 2845 balsų. Jeigu būtų atėję balsuoti 100 proc. rinkėjų, o už šią koaliciją būtų balsavę tiek pat rinkėjų, koalicijai būtų tekę 34136/6154 = 5,55 mandato.

Lenkų rinkimų akcija ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas" gavo 28988 ir jam teko 11 mandatų. Jeigu būtų atėję balsuoti visi rinkėjai, o už šį bloką būtų balsavę tiek pat rinkėjų, šiam blokui būtų tekę 28988/6154 = 4,71 mandato.

Jeigu į savivaldybių tarybų rinkimus būtų atėję balsuoti visi į sąrašus įrašyti rinkėjai, politinių jėgų pasiskirstymas Vilniaus miesto taryboje būtų kitoks.

Tai, kas turi naudą, kai rinkėjai neateina balsuoti arba sąmoningai sugadina biuleternį?

Visų pirma tie „politikai", kurie perka balsus. Kai mažiau rinkėjų ateina balsuoti, jiems reikia nupirkti mažiau balsų, kad laimėti rinkimus. Jie visais rafinuotais būdais išsijuosę agituoja, kad žmonės neitų balsuoti, kad visi kandidatai neverti mandato, kad kandidatuoja vien savanaudžiai, kad reikia boikotuoti rinkimus ir pan. Gaila, kad tokiems kvietimams pasiduoda kai kurie sąžiningi rinkėjai, o ne-kurie iš jų, nesuvokdami šių blogų kėslų, patys padeda nesąžiningoms politinėms jėgoms agituoti prieš dalyvavimą rinkimuose.

Antra, tos politinės jėgos, kurios turi savo mobilų, visada už jas balsuojantį  elektoratą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų elektorato mobilumas apie 80 procentų, tuo tarpu kitų gyventojų mobilumas kartais nesiekia 40 procentų.

Žinokite, jei ir nenueinate balsuoti, vis vien dalyvaujate rinkimų procese ir savo balsą gera valia atiduodate nežinia kam, gal būt ir didžiausiam savo priešininkui!

Rubrika Nuomonių baromentras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.