Nuomonių barometras

Vytautas Lunavičius

Neseniai pagal žurnalo „Reitingai" atliktą apklausą buvo renkamas įtakingiausių žiniasklaidos atstovų dešimtukas. Reitinguoti E. Jakilaitis ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė, R. Valatka, I. Makaraitytė, R. Miliūtė ir kiti.

Politikų, teisininkų, verslininkų ir žiniasklaidos atstovų reitingavimas populiarėja prieš kiekvienus artėjančius rinkimus. Gal tai ir neblogai. Bet visuomenei svarbi ne tiek šių  atstovų įtaka ir jų galia, kiek įtakos vertybinis pagrindas, kuris turėtų būti vienas svarbiausių vertinimo kriterijų. Šiuo atveju visuomenei labai svarbu, kaip savo įtaką žiniasklaidos įtakingiausieji naudoja bendram gėriui kurti, kas lemia jų vertybines nuostatas ir  apsisprendimą svarbiausiais valstybės ir visuomenės klausimais.

Vertingi  R. Valatkos komentarai, jo įžvalgos vidaus politikos klausimais. Tačiau kartais šis žinomas žurnalistas savo įtaką nukreipia valstybės konstitucinių pagrindų menkinimui. Pvz., televizijos laidoje, kurioje vyko debatai dėl Seimo narių I. Šiaulienės ir G. Kirkilo pateikto vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto, jis  mulkiais vadino politikus, ginančius lietuvių kalbos abėcėlę nuo W, Q ir X raidžių invazijos.

Galima daug diskutuoti, kam ir kodėl reikia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pirmajame puslapyje užsieniečio pavardė būtų rašoma ne lietuviško rašto rašmenimis. Bet negali būti diskusijos dėl to, ar valstybinė lietuvių kalba yra fundamentali konstitucinė vertybė, kokiu būdu tokios vertybės gali būti keičiamos. Nei pavieniai politikai, nei pats žurnalistas negali kviesti jų keisti neleistinu būdu, - pagal Konstituciją  ši teisė priklauso Suverenui [„Suverenitetas priklauso Tautai" (2 str.), „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu" (9 str.)]. Todėl mulkiais vadindamas politikus, kurie priešinasi antikonstitucinei iniciatyvai, žymusis žurnalistas savo galią naudojo visai ne pagal paskirtį.

Analogiškai vertintinos Ritos Miliūtės moderuojamos laidos. Žurnalistė neretai palaiko vieną iš diskutuojančių pusių, vieniems leisdama kalbėti daugiau, kitiems mažiau, tuo tarsi drąsindama nepalaikomųjų oponentus, nors Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 str.1 dalyje nurodyta, kad LRT turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais.

Įtakingųjų vertybinės nuostatos svarbios, nes žmonės pasitiki jais, laukia tam tikrų gairių ar patarimo. Pvz., viešoje erdvėje aktyviai raginama kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, nors daugelis žino, kad smurtas yra  girtavimo ir alkoholizmo išdava. Bet alkoholizmas kaip socialinis reiškinys yra visuotinio gyventojų skurdo ir socialinės atskirties pasekmė. Turėtume kovoti ne su pasekmėmis, bet su šio reiškinio priežastimis. Tad kai žiniasklaidoje yra nuolat skleidžiama tokio pobūdžio informacija, kyla pagrįstos abejonės dėl ją skleidžiančiųjų kompetencijos arba geranoriškumo. Tai pasakytina ir apie žiniasklaidoje populiarinamus greituosius (vartojimo) kreditus - jie stumia į bėdą finansinės patirties neturinčius jaunuolius, žlugdo šeimas ir dar labiau didina žmonių socialinę atskirtį. Tokiais atvejais pasigendama žiniasklaidos įtakingųjų principingo žodžio. O girdėdami tikrove nepagrįstą informaciją žmonės žurnalistus neretai tapatina su propagandistais, kurių uždaviniai yra kiek kitokie.

Į propagandos žabangas galima patekti, kaip pradedama manipuliuoti problemų svarba. Straipsnyje „Medžiotojų partija valdo Lietuva" Indrė Makaraitytė  išsamiai aiškinosi, kas sumokėjo ar nesumokėjo už tris cepelinus surengtoje vakarienėje po medžioklės, kurioje dalyvavo Virginijos Baltraitienės vyras ir sūnus.

Žinoma, visuomenei ir tai įdomu. Bet ar ne svarbiau būtų analizuoti, kodėl per pirmąjį šių metų  pusmetį iš Lietuvos pabėgo daugiau nei 19 tūkst. jaunuolių. Apklausos rodo, kad jaunimas iš Lietuvos ir toliau ketina emigruoti. Pridurkime, kad mūsų demografinė būklė išties katastrofiška, kad iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas Lietuvos piliečių, kad trečdalis Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, kad savižudybėmis nuosekliai pirmaujame pasaulyje, o Lietuvos vaikai nelaimingiausi Europoje...

Šiame kontekste tituluoti ką nors įtakingiausiu ir galingiausiu gana rizikinga, nes galima pagrįstai klausti: ar įtakingųjų galia sutelkė visuomenę, pažadino žmonių patriotizmą ir meilę savo Tėvynei? Ar ši galia bent kiek stabdo Lietuvos „išsivaikščiojimo" procesą, - optimizmas Lietuvai išlikti savarankiška nepriklausoma valstybe su savo unikalia kalba ir kultūra tirpsta akyse. Tai neabejotinai svarbiausios vertybinės gairės artėjančiuose rinkimuose mūsų politikams ir rinkėjams.

Tokia galėtų būti ĮTAKINGŲJŲ įtakos pozityvioji reikšmė  - tik iš to, kaip jie objektyviai nušviečia šalies bei  žmonių gyvenimą, galima spręsti apie jų galios kuriamą gėrį visuomenei. Žinoma, jei šis įtakingumas nepriklauso nuo dar įtakingesnių...

Rubrika "Nuomonių barometras" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.