Parlamentinės opozicijos surengtoje diskusijoje dėl Visuomenės informavimo ir LRT įstatymų pataisų dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis, kurioms po pateikimo pritarė Seimas, žiniasklaidai būtų draudžiama skleisti ne tik dezinformaciją ir karo propagandą, bet ir informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

Diskusijoje dalyvavę LRT, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Visuomenės informavimo etikos komisijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, įvairių žiniasklaidos priemonių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai kritiškai vertino siūlomas įstatymų pataisas.

Seimo Teisės departamentas šias pataisas yra paskelbęs nekokybiškomis. Tačiau labiausiai buvo kritikuojamas siekis kuo greičiau pakeisti įstatymus, nediskutuojant su visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais ir neįsiklausant į jų pastabas.

Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo klausimu yra paskelbusi viešą pareiškimą.

Viešas pareiškimas dėl siūlomų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama plėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą, neturi prieštarauti šalies Konstitucijos garantuotai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją.
Sausio 2-ąją grupės Seimo narių įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos kelia pagrįstą žurnalistų, leidėjų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų nerimą, jog platesnis skelbtinos informacijos ribojimas atvers kelią piktnaudžiavimui, siekiant varžyti ar užgniaužti valstybės ir savivaldybių institucijų, politikų kritiką.
Visuomenės informavimo etikos komisijos gaunamų skundų dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo praktika rodo daugėjant valstybės valdžios institucijų, savivaldybių administracijų, politikų ir kitų viešųjų asmenų skundų dėl žiniasklaidos kritinių publikacijų, kuriuose žurnalistams ir redakcijoms prikišama, jog kritika menkina pasitikėjimą institucijomis ir jų veikla, kuria neigiamą politikų įvaizdį. Kritikos netoleruojančios valdžios institucijos atsisako bendrauti su žurnalistais ar teikti jiems informaciją, įtraukia redakcijas į atsirašinėjimų ir nuolatinio skundimo maratonus.
Komisija pabrėžia, jog demokratijos stiprinimas sietinas su žurnalistų raiškos laisvės apsaugos priemonėmis. Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu ir kerštavimu redakcijoms už paviešintas valdymo klaidas, politikų ydas ar nederamą elgesį. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonių pareiga ginti demokratines vertybes taptų neįmanoma.
Visuomenės informavimui taikomų draudimų plėtimas privalo būti griežtai reglamentuojamas, o siūlomi įstatymo plėtiniai - aiškiai, nedviprasmiškai ir vienodai suprantami. Tokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai neturėtų būti priimami skubos tvarka, nepasitarus su viešosios informacijos rengėjais, žurnalistų organizacijomis, akademine bendruomene ir nesutarus dėl visiems priimtino varianto.

Visuomenės informavimo etikos komisija

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-04-02 15:30

Atgal