Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo narių, Pozityvistų klubo prezidento, rašytojo Jeronimo Lauciaus ir žurnalisto Broniaus Čekanausko pokalbis apie teigiamas emocijas sporte, energinius principus ir kritikos naudą. Manome, kad jis sudomins ir mūsų skaitytojus. O tai, kas kalbama apie sportininkus, tinka ir mums, žurnalistams.
Esate žurnalistas, rašytojas, leidėjas, Pozityvistų klubo pirmininkas. Papasakokite apie klubo veiklą.
Visada stengiausi skatinti žmonių kūrybiškumą, dvasinį ir fizinį aktyvumą. Stiprų energinį impulsą man davė bendravimas su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku ir į jį besikreipiančiais žmonėmis. Įsitikinau, kad daugelį į depresiją, nesugebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų nuveda abejingumas sau, vidinės energijos praradimas. Apie tai rašiau knygose „Jei Tau pasaulis šaltas - sušildyk jį", „Pamąstymai kartu su mąstančiu" ir kitose.
Norėdamas artimiau bendrauti su žmonėmis, besidominčiais energinėmis galimybėmis, 2013 m. Lietuvos „Žinijos" draugijoje įsteigiau Pozityvistų klubą. Iki pandemijos mes rinkdavomės kiekvieną mėnesį. Šiuo metu bendraujame nuotoliniu būdu. Klubo pavadinimas nusako seminarų tematiką, kurią permainingas mūsų gyvenimas nuolat papildo naujomis temomis, padeda suformuoti naujus energinius principus. Apibendrintai seminarų temas galima pavadinti „Pozityvumo energetikos paieška realybėje ir savyje", „Pozityvumo ir sveikatingumo energetika".
Aš tikiu neribotomis žmogaus energinėmis galimybėmis, kurių daugelis neišnaudoja, net nebando jų atrasti. Visa mano ir klubo veikla yra nuolatinis tų galimybių ieškojimas ir pasidalijimas su tais, kurie patys suvokia jų prasmingumą ir norėtų jomis naudotis gyvenime. Ir, žinoma, sportuodami.
Susitinkate ir skaitote paskaitas įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių bei profesijų žmonėms. Apie ką kalbate, diskutuojate?
Gavęs kvietimą aptariu, kokias temas turėčiau labiau akcentuoti, kokius konkrečius klausimus derėtų nagrinėti. Trečiojo amžiaus universitetų klausytojai labiau domisi energinio sveikatingumo temomis, bibliotekos dažniau pageidauja gilintis į kūrybiškumo, dvasingumo klausimus, kaimo ir miesto bendruomenės siūlo pačias įvairiausias temas: apie minčių energiją, kaip užsidirbti sveikatpinigių, kaip prisijaukinti stebuklus, apie sutaikinimo ir susitaikymo terapiją. Viskuo, kuo dalinuosi su klausytojais, naudojuosi, išbandau ir aš pats.
Gal turite sentenciją ar auksinę mintį, kuria visada pradedate pokalbį?
Įžangoje mėgstu kviesti susikaupti ir pasakau, kad viską - ir nuotaiką - reikia užsidirbti. Antra startinė mintis, kad mąstymas - tai dialogas, o ne monologas. Tai dialogas su savimi, su savo nuostatomis, tai įsitikinimų patikra - ar jie nepasenę, ar jie netapę emociniais pančiais.
Pozityvumo esmę argumentuoju žinomo genetiko dr. Danieliaus Serapino teiginiu, kad pozityvus mąstymas sveikatai, gyvenimo kokybei turi didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas.
Pozityvumas - tai energija, be kurios sunku laimėti bet kokią, juo labiau sporto pergalę.
Įsivaizduokime, kad į susitikimą jus pakvietė krepšinio komanda, kuri prieš dieną miesto pirmenybėse pralaimėjo rungtynes, o rytoj vėl turės išbėgti į aikštelę ir žaisti. Ką visų pirma pasakytumėte prieš jus sėdintiems sportininkams, matydamas nelinksmus jų veidus?
Liūdėti dėl patirtos nesėkmės yra žmogiška, bet ne energiška. Liūdesys, kaip ir kitos negatyvios emocijos, trukdo ne tik pasiruošti būsimoms kovoms, bet ir neleidžia iki galo išanalizuoti savo klaidų, atrasti nesėkmės priežasčių.
Aš, ko gero, visų pirma komandą pakviesčiau prieiti prie veidrodžio ir - nusišypsoti. Vienas garsus chirurgas prieš sudėtingas operacijas asistentams mėgo pasakoti nuotaikingą anekdotą. Paskui visi dirbdavo susikaupę be nereikalingų emocijų, juos lydėjo sėkmė ir pripažinimas.
Pasiūlyčiau atlikti keletą energinių judesių (pratimų), kuriais vietoje pasisveikinimo mes pradedame seminarus. Emociškai efektyvus, ypač vaikams, yra psichologų pripažintas vadinamasis vizualizacijos principas. Sakykim, vakar patyręs pralaimėjimą „Galiūnas" ruošiasi susitikimui su „Atletais". Prieš rytinę treniruotę tarsi netyčia švieslentėje parašyčiau: „Galiūnas" - „Atletai" 98:72. Pagal Froidą pasąmonė viską priima kaip faktą, o šiuo atveju programuoja pergalės dvasią, pasitikėjimo savimi jausmus. O toliau turi lietis ramus, profesionalus trenerio pokalbis apie jau likimo nuspręstą pergalę, kurią rytoj būtinai pasieksime.
Menamas vidurio puolėjas Juozaitis to pralaimėto susitikimo pabaigoje galėjo persverti rezultatą savo komandos naudai, bet nepataikė iš po krepšio. Žinoma, jam teko žiniasklaidos kritikos. Žaidėjo nuotaika subjurusi, o ryt vėl reiks kovoti su kitais varžovais. Ką jam pozityviai patartumėte?
Pirmiausia patarčiau treneriui nuraminti būtent tą žaidėją, priminti jo ankstesnius sėkmingus pasirodymus, pergales lėmusius metimus. O pačiam sportininkui patarčiau naudotis dviejų džiaugsmų principu. Jo esmė ta, kad žmogus mintyse turi nuolat turėti bent du džiaugsmingus įvykius. To nežinodami žmonės dažnai suserga pošventine depresija. Jie ilgai laukia, sakykim, Kalėdų, o joms praėjus, jei neturėjo antro džiaugsmo, regi tik nubyrėjusią eglutę, ištuštėjusį šaldytuvą ir suplonėjusią piniginę - užeina depresija.
Žaidėjas, eidamas į rungtynes, mintyse turėtų rengtis ne tik būsimai kovai, bet ir pagalvoti apie dar vieną džiaugsmingą įvykį, kuris gali būti rytoj ar po savaitės... Tai, manau, sumažintų varžybų įtampą. O patyręs nesėkmę Juozaitis galėtų kuo ramiau paanalizuoti jos priežastis. Vėliau mintis perjungęs prie kito būsimo džiugaus įvykio taip bent dalinai pašalintų negatyvumo poveikį (negatyvumo valymo principas), papildytų savo emocinę energiją, kuri padėtų jam rytoj žaisti be emocinių stabdžių, su išlaisvina energija, su visa jėga.
Po kiekvieno straipsnio internete būna nemažai komentarų, dažnai neigiamų. Kaip reaguoti: visai neskaityti, neimti giliai širdin neišmanėlių kritikos ar dar griežčiau atsikirsti, žinoma, ne savo vardu, ir įsivelti į diskusiją?
Mane asmeniškai kolegų, skaitytojų kritika veikia teigiamai: skatina rašyti kūrybiškesnius tekstus, ieškoti naujų psichoterapinių temų. Bet žinau, kad ne visi tokie atsparūs.
Vis dėlto kiekvienoje kritikoje visada gali būti tiesos grūdų, kuriuos reikia surasti ir pasėti į savo būsimų pergalių lauką. Neteisingą, piktavališką kritiką būtina ne tik atmesti, bet reikia ją panaudoti pasitikėjimo savimi energijai pakrauti. Prancūzų filosofas Michelis de Montaigne'is yra pasakęs, kad pykti ant kito žmogaus (mūsų atveju, kritiko) - vadinasi, būti jo vergu. Nevergaukim. Karaliaukim.
Apie ką ryte prabudęs sportininkas visų pirma turėtų pagalvoti ir sau pasakyti?
Ryto energijos - dienos sėkmės pagrindą - reikia padėti iš vakaro. Siūlyčiau vakare prieš miegą (aukso valandos principas) atsijungti nuo visų dienos darbų, buitinių problemų ir pabūti vien su savimi, išeiti į balkoną ar atverti langą ir nusiprausti dangumi, palaiminti savo siekius.
Nakties autopilotas (nakties terapijos ir energetikos principas) pratęs pozityvias mintis, žmogus pateks į aukštesnį energinį lygmenį, nei buvo vakar.
Ryte, net jei tą dieną laukia keletas sunkių probleminių įvykių, reikia prabudusiai sąmonei pasiųsti mintį apie galimą džiaugsmingą įvykį. Tai sukels pozityvumo impulsą, kuris užves vidinį pozityvumo generatorių, mintys rezonuosis su energiją keliančiomis mintimis (pagal patarlę: nusišypsok, ir tau šypsosis visas pasaulis). Tada išeisi į dienos kelią energingai nusiteikęs įveikti sunkumus. Sąmonė pati suformuos dienos devizą: manęs laukia kava ir kova.
Susitinkate ir su moksleiviais (dabar nuotoliniu būdu), tarp kurių, be abejo, yra ir būsimųjų sporto žvaigždžių. Kokių patarimų jie gali išgirsti?
Temų daug, bet išskirčiau vieną principą, kurį pavadinau „Dešimtas - irgi pirmas". Sakykim, iš šimto mokinių vos vienas tampa pripažintu sporto lyderiu. Vadinasi, 99 mokiniai tinkamai neįvertinami.
Aš teigiu, kad kiekvienas turi siekti būti ne tuo pirmuoju (gal tai iš viso ne tavo veiklos sritis), o stengtis maksimaliai atskleisti gabumus, atrasti savo vidinius rezervus. Tik tai veda į būsimas asmenines sėkmes ir pergales.
Esate parašęs knygas „Vaistažodžiai" ir „Gyvenimo vaistažodžiai". Jose ieškote kelių, kaip įtaigiu žodžiu padėti žmogui išlikti stipriam.
Kiekvienas vaistažodis turi savo energinę paskirtį. Sakykim, vaistažodis „Stok ant dugno" skirtas tiems, kurie neturi vidinės įkrovos, nebando tvirtai siekti tikslo, tenkinasi ir kuklia vieta, ir atsarginiu suoleliu, lieka neišnaudoję savo galimybių. „Dienos kelias" - tarsi kvietimas pažadinti savo energiją ir t.t.
Kodėl jūsų feisbuko tituliniame puslapyje - krepšinio lentos konstrukcijos nuotrauka?
Įmesti į krepšį, pelnyti tašką - man simbolizuoja laimėjimą visomis prasmėmis: parašyti vaistažodį, atrasti naują energinį principą, susitikti su žmonėmis ir įdomiai pasišnekėti.
Ko palinkėtumėte siekiantiems sportinių aukštumų?
Būkite energiškai stiprūs, stiprinkite save iš visų galimų šaltinių: iš minčių, iš gyvenimo, iš dangaus, būkite aistringi savo pergalių kūrėjai.
Ačiū už pokalbį.
Rubrika Nuomonių skirtumas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (4)