2014 m. kovo 26 d., trečiadienį, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje įvyko Vinco Krėvės knygos „Pagunda: apysaka, atsiminimai, atsitikimai" sutiktuvės.

Gausiai susirinkę V.Krėvės kūrybos gerbėjai, laukdami susitikimo su diplomato, iškilaus rašytojo kūrybos dalele, grožėjosi dailininkės Gražinos Didelytės paroda „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties". Ir neatsitiktinai: ji priminė Dzūkiją, rašytojo išvaikščiotus ir aprašytus takus ir takelius, žmones...Kiti stoviniavo prie išskirtinio su šios dienos renginiu susijusio parodos eksponato - Amerikoje 1965 m. išleistos Vinco Krėvės apysakos „Pagunda" vertimo į anglų kalbą (vertė Raphael Sealey).

Į susirinkusius iš metų gūdumos prašneko Vincas Krėvė-Mickevičius. Klausytasi 1952 metais Filadelfijoe padaryto garso įrašo. Profesorius perpasakoja pokalbį su Molotovu ir pergyvena dėl Lietuvos pavergimo. Kitame pokalbyje pasakoja apie savo numylėtą Dainavos kraštą ir sako, kad „kilo noras atgaivinti senovės Lietuvą, nes mūsų praeitis didingesnė už kitus". Pasak rašytojo, „jo visas gyvenimas: dirbti Lietuvai ir dėl Lietuvos".

Šios knygos sudarytojas Krėvės muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius, pristatydamas ją, kalbėjo, kad kelis kartus yra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl lėšų knygai išleisti, deja, išgirstas buvęs tik 2013 m..

Literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Regimantas Tamošaitis aptarė Krėvės tekstų aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. Jis, Krėvė, savo kūryboje gynė vienovę įvairovėje ir įvairovę vienovėje. Pasak prelegento, verta ir reikia atsigręžti į Krėvę, kaip į Donelaitį atsigręžėme dabar.

Skaitovas Virgilijus Kubilius skaitė visus sudominusias „Pagundos" ištraukas... Jo lūpose lyg atgijo rašytojo mintys, privertusiso susimąatyti ne vieną salėje esantį ir nortą įsigyti tik ką pasirodžiusią knygą.

Sutiktuves paįvairino Gediminas Žilys, grojęs kanklėmis ir padainavęs „Karišką dainą" bei kitus kūrinius.

Pasakytina, kad knygos sutiktuvių, matyt, greičiausiai nebūtų buvę, jei jos leidybos nebūtų parėmęs ir gerai žinomas Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Šalčininkų rajono ūkininkas Kamalas Zulfijev, kuriam Lietuva dėkinga už ankstesnį supažindinimą su azerbaidžaniečių pasakų garsiniu įrašu, paskelbtu internete, internetinę svetainę azeri.lt ir joje sukauptus turtus: Azerbaidžano istoriją lietuviškai, straipsnius apie šios šalies kultūrą, turistinius, abi šalis suartinančius, maršrutais ir, be abejo, už tai, kad jis buvo pirmasis azerbaidžaniečių, gyvenančių Vilniuje, sekmadieninės mokyklos ir azerbaidžaniečių kultūros centro sumanytojas, daugelio masinių renginių (,,Baku aukoms atminti", „Chodžaly genocidui-20" ir kt.) idėjinis bei finansinis rėmėjas.

Sutiktuvių dalyviai pirmieji pamatė ir įsigijo naujausią bei vienintelį Lietuvoje šios unikalios knygos leidimą, ši knyga lauks ir muziejaus lankytojų. Atsivertę ją, be tekstų, matysime ir dailininkės Gražinos Didelytės darbus iš parodos „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties": „Laisvės atmintis", „Erelio grobis", "Dūmų klajonė".

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-04-03 07:47

Atgal