Kovo 14 d. 16 val. Signatarų namuose Vilniuje pristatoma knyga „Gyvenimo juostos: Julija Jablonskytė-Petkevičienė". Rengiamame vakare dalyvaus istorijos mokslų daktarės Birutė Salatkienė ir Anelė Butkuvienė, menotyros dr. Dalia Ramonienė, kalbininkė Rita Urnėžiūtė, atsiminimais apie Juliją Petkevičienę pasidalys prof. Vytautas Landsbergis, prof. Gražina Landsbergienė, prof. Arnoldas Piročkinas, Vida Jaskelevičienė. Žodį tars knygos sudarytoja, Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė. Renginio metu koncertuos Gražina Ručytė-Landsbergienė ir Mindaugas Zimkus.

Julijos Jablonskytės-Petkevičienės nugyventas laikas - XIX a. pabaiga ir veik visas XX a. - buvo kupinas istorinių įvykių: Lietuva buvo caro Rusijos imperijoje, pagaliau Tėvynė tapo nepriklausoma valstybe, bet vėl pateko sovietų imperijos sudėtin, pergyventos dvi revoliucijos, du pasauliniai karai. Ramų kūrybinį gyvenimą nutraukė katastrofiški įvykiai, palaidoję daugybės žmonių svajones, viltis ir giliai sukrėtę Petkevičių šeimą. „Čia žmogus esi centras viso gyvenimo, čia pasidarai liekana", - rašė Julija viename laiške vyrui, teisininkui Tadui Petkevičiui į kalėjimą Sibire.

Minint J. Petkevičienės gimimo šimtmečio jubiliejų Kazimiera Galaunienė rašė: „Ji priklausė Kauno meno mokyklos auklėtinių vyresniajai kartai. Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir Lietuvos okupacija ilgiems dešimtmečiams išbraukė Julijos Petkevičienės vardą iš meninio gyvenimo akiračio. Puikus bendrasis ir specialusis išsilavinimas, Lietuvos dailininkų sąjungos nario pažymėjimas, kūrybiniai darbai ir visuomeninė veikla buvo žinomi tik siaurame šeimos bei artimųjų rate, kuriame spinduliavo ši tauri ir šviesi asmenybė." Joje niekas nebūtų įžvelgęs nė mažiausios pastangos būti reikšminga.

Ši knyga - apie Julijos Petkevičienės nueitą gyvenimo kelią ir kūrybinę veiklą. Ji užaugo žymaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio ir Konstancijos Sketerytės šeimoje. Knygoje labai netradiciškai pateiktas dailininkės tapybos darbų spalvotas katalogas, atskirais straipsniais aptartos meno studijos ir knygų vertimai iš kitų kalbų. Per publikuojamus laiškus ir atsiminimus knygoje lyg margaspalvėje gyvenimo juostoje atgyja ir kitų giminių bei artimiausių bičiulių šeimų istorijos: brolių Konstantino ir Vytauto Jablonskių, sesers Onos Landsbergienės, Laucevičių, Lozoraičių, Gustaičių, Vandos Sruogienės, Paulinos Valavičiūtės, nuo nacių išgelbėtos žydaitės Avivit-Birutės ir kitų. Knygos žanras yra sunkiai apibrėžiamas. Tai nėra memuarai, nors pateikiami dukterėčios, sūnėnų, anūkės ir amžininkų atsiminimai. Tai ne dokumentų rinkinys, nors cituojami archyviniai išrašai, gausu nuotraukų, sudaryta labai išsami asmenvardžių rodyklė. Didžiausia knygoje yra epistolinė dalis, kuriai parengti tik trumpi komentarai ir pastabos, stengiantis pasikliauti ir nenustelbti pirminių liudijimų autentiškumo. Rašyti ne viešam skaitymui, jie atviri ir nuoširdūs.

Norėtųsi tikėtis, kad Lietuvos kultūros istorijoje pamirštos dailininkės ir turtingos asmenybės gyvenimo, jos aplinkos pristatymas sudomins ne vieną, besijaučiantį tos pačios tautos dalimi, ir šviesus Julijos Petkevičienės paveikslas atgis visiems, kurie skaitys šią knygą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija

Tel. (8~5) 261 3942, el. p. lina.zilyte@lnm.l

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-03-12 16:28

Atgal