Naujos knygos, leidiniai

Vytautas Žeimantas

Neseniai dienos šviesą išvydo kolegos Algimanto Valentino Indriūno nauja knyga -  "Atsakingos demokratijos valstybė" (Vilnius, „InSpe", 2014 m., 194 p.). Šios mokslinės monografijos autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys nuo 1961 metų, žinomas ekonomistas, politikas, specializavęsis politinių ir socialinių sistemų valdymo problematikoje. Būdamas darbštus ir kūrybingas, jis daug nuveikė kaip mokslininkas, pedagogas, žurnalistas, o atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę - ir kaip politikas, Seimo narys.

Monografijai ruoštasi iš anksto. Autorius aktyviai reiškėsi Lietuvos žiniasklaidoje, politikoje. Įsiminė jo su bendraautoriais išleistos knygos „Socialliberalizmas ir kitos politinės ideologijos" (2006), „Viešosios vadybos strategija Lietuvoje" (2008), jo monografijos „Laisva ar nelaisva: studija apie laisvąją rinką" (2011), „Kaip tapti iškiliu politiku ir laimėti rinkimus" ( 2012), straipsniai periodikoje „Lietuvos ekonomikos valdymas ir jo strategija" „Valdomojo kapitalizmo grįžimas", „Nematoma bomba, nusiautusi Lietuvą", publikacijos apie socialinį liberalizmą.

A. V. Indriūnas gimė 1925 m. gegužės 21 d. Duokiškyje, Kamajų valsčiuje. 1936-1941 m. mokėsi Zarasų ir Rokiškio gimnazijose. 1941 m. su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. -  į Jakutiją prie Laptevų jūros. 1944 m. baigė Jakutijos Ustjansko rajono Kazačios vidurinę mokyklą. 1944-1950 m. dirbo kino mechaniku Jakutijoje, vėliau Kaune, 1950-1958 m. buvo Kauno kino mechanikų mokyklos direktorius. 1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo elektromechaniko specialybę.

Vėliau daug metų skyrė žurnalistikai. 1959-1961 m. buvo žurnalo „Mokslas ir technika" vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1961-1973 m. šio žurnalo vyr. redaktorius.  Už sėkmingą solidaus žurnalo redagavimą  1969 metais jam suteikiamas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas. 1974-1975 m.  jis buvo laikraščių ir žurnalų leidybos susivienijimo „Periodika" direktoriaus pavaduotojas.

1975-1992 m. buvo Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi instituto (1990-1992 m. Lietuvos vadybos akademija) katedros vedėjas, nuo 1995 m. - fakulteto dekanas.

1981 m. Maskvos universitete apgynė socialinių sistemų valdymo specialybės socialinių mokslų kandidato disertaciją. 1984 m. tapo docentu. 2000-2004 metias buvo Lietuvos Seimo narys. 2004 m. apdovanojamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi. Išsamiau apie jo gyvenimo kelią galima sužinoti perskaičius A.V.Indriūno autobiografinę knygą „Nelegalios karjeros metai: gyvenimo pamokos", kurią „Gairių" leidykla išleido 2005 metais.

Likimas A.V.Indriūnui lėmė sunkią jaunystę, kurioje jo laukė ir skaudūs tremties smūgiai, nelegalus bėgimas į Tėvynę ir slapstimasis  čia pakeitus biografinius duomenis. Ir gimė jis Rokiškio krašte daug iškentėjusioje šeimoje. Dar jo protėviai po 1863 m. sukilimo patyrė caro valdžios smurtą ir tremtį į Rusijos gilumą. Buvo tremiami ir kiti jo giminės žmonės. Todėl jau mūsų laikais A.V.Indriūnas galėjo pasakyti, kad jis yra „šešių kartų caro ir Stalino tremtinių giminės atstovas". 

Apie tai primenu ne norėdamas parodyti sunkų knygos autoriaus gyvenimo kelią, o todėl, kad  LŽS svetainės skaitytojams nesusidarytų klaidingas įspūdis, jog jis gal gali būti socialistinės ideologijos šalininkas. Nes pas mus tokią etiketę jau įprasta klijuoti dažnam, išdrįsusiam kritikuoti esamą politinę tvarką Lietuvoje.  O šioje naujoje knygoje tokios kritikos yra daug, jis net siūlo tobulinti Lietuvos Konstituciją.

„Valstybė saugo savo piliečius nuo kriminalinių nusikaltėlių, besikėsinančių į žmonių gyvybę, sveikatą, nuosavybę, o gyventojų apsauga nuo politinių piktadarių, jeigu jie nesusiję su kriminaliniais nusikaltimais, silpna. Dėl to kyla kai kurios mūsų gyvenimo negerovės, dėl kurių smerkiama politika, kaltinama demokratija, bet per mažai ieškoma pozityvių išeičių, - teigia knygos autorius. - Siekiant pašalinti mūsų valstybės gyvenimo negeroves yra sukurta ne viena programa, ne viena strategija, kurios, deja, nepadarė esminio posūkio žmonių gerovės link. Todėl turime pažvelgti į valstybės valdymo problemas moksliniu požiūriu. Mokslinis požiūris pasižymi tuo, kad bet kuris mokslo dėsnis, bet kuri pripažinta taisyklė gali būti analizuojami, argumentuotai paneigiami, siūlomi nauji dėsniai, kuriuos taip pat galima kritikuoti, paneigti, tobulinti."

A.V.Indriūnas su savo knyga siekia sukelti diskusijas dėl kai kurių politinių jėgų daromų klaidų, bando suformuluoti pasiūlymus, kaip padidinti valstybės valdymo veiksmingumą, sudaryti teisines prielaidas politikų bendravimo su rinkėjais tobulinimui ir siekti, kad politika mūsų šalyje taptų pagarbos verta veikla. Jis bando metodiškai analizuoti Lietuvoje, jos politinėje santvarkoje ir  ūkyje vykusią pertvarką. Analizuoja, pasiremdamas faktais, statistiniais duomenimis, mokslininkų ir politikų nuomonėmis, užsienio patirtimi. Vertina, kibiai, principingai, neatsižvelgdamas į tariamus autoritetus.

Autorius daug rašo apie pilietinį sąmoningumą ir abejingumą, įvardindamas šias savybęs kaip vienas iš svarbiausių, lemiančių valstybės gerovę.  Jis teisus teigdamas, kad kai gyventojai tampa politiškai sąmoningi ir aktyvūs, pilni ryžto visomis galimomis priemonėmis ginti savo teises ir laisves, net pavergta, praradusi nepriklausomybę tauta nugali už save ekonomiškai ir kariškai daug stipresnius okupantus, iškovoja nepriklausomybę ir užima deramą vietą tarp kitų valstybių. Mums geriausias pavyzdys - Lietuvos gyventojų ryžtas ir vienybė pasirodė stipresnė už okupantų tankus 1990 ir 1991 metais.

Deja, dabar tokio politinio aktyvumo jau nematome. Atgimimo laikų buvusį visuotinį pakilimą, patriotizmo suklestėjimą, aktyvius tautiečių veiksmus baigia užgožti abejingumas, nepasitikėjimas ateitimi, laimės ieškojimas svetur ir kiti neigiami reiškiniai. Tuo pat metu atsirado ir tokių politinių jėgų, kurios naudodamos įvairias populistines technologijas siekia gyventojus suklaidinti ir suformuoti nepasiekiamus lūkesčius. Ne be tos įtakos nemažą dalį mūsų visuomenės yra apėmusi neviltis, nepasitikėjimas valdžia. Dėl neužtikrintos šalies ir kiekvieno gyventojo ateities, politinio abejingumo, vis daugiau atsiranda žmonių, norinčių kaip galima greičiau pabėgti į turtingesnes šalis.

„Susiklosčius tokioms aplinkybėms būtina panagrinėti, ar iš tikrųjų nieko negalima padaryti, kad žmonių gyvenimas pasisuktų j gerąją pusę, o jei galima, tai ką ir kaip reikia daryti? Viena aišku: kiek beiškeltume gyvenimo sunkumų, kiek bekeiktume valdžią, kiek besmerktume partijas, gyvenimas nuo to negerėja ir negerės, - teigia knygos autorius. - Todėl skaitytojas neturi nustebti, kad šiame darbe bus abejojama susiklosčiusiomis stereotipinėmis nuostatomis, įsišaknijusiomis pažiūromis ir siūlomos naujos išeitys, kurias svarstant, kritikuojant galima rasti tobulesnių sprendimų."

Knygos autorius skyriuje „ Lietuviškos demokratijos ydos" išanalizavęs esamą situaciją, pateikia ir jos tobulinimo kelius. Iš pradžių jie - galiojančios Konstitucijos rėmuose. A.V.Indriūnas siūlo įvykdyti rimtą politinių partijų reformą, didinti politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybę ir atsakomybę, kalba, kaip reikia įveikti korupciją.

Tačiau vien nedidelėmis permainomis autorius nesitenkina.  Jis siūlo tobulinti ir kai kurias dabar veikiančios Konstitucijos nuostatas. Įdomios jo mintys apie piliečių atstovavimo vingius, rinkimų praktiką, siūlymas keisti Seimo pavadinimą, teigimas, kad dvieji Rūmai, geriau negu vieni. Manau, kad daug diskusijų gali sukelti ir autorius teigimas, kad mums užtektų septynių minsiterijų, jo siūloma savivaldybių reforma, prezidentinių rinkimų pertvarka.

Kaip matome, knygos autorius plačiai užsimojo. Todėl, būdamas nuoseklus, knygos priede, kaip projektą diskusijoms, jis pateikia ir naujos Lietuvos Konstitucijos tekstą.

Knygoje yra ilgas šaltinių sąrašas, rodantis, jog autorius rimtai gilinosi į pasirinktą temą. Knyga parašyta iš pilietiškai aktyvios pozicijos, su ryškiu siekiu padėti susigaudyti žmogui šioje gerokai painioje politinėje erdvėje.

Ši knyga turėtų būti įdomi žurnalistams, ypač tiems, kurie domisi politika, rašo politinius straipsnius ar veda politines laidas. Ji skiriama ir tiems, kuriems nepatinka politika ir politikai, taip pat asmenims, pasiryžusiems pasukti Į politika, bei visuomeniškai aktyviai besireškiantiems jaunuoliams, renkantiems savo gyvenimo kelią.

Rubrika Naujos knygos yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.