Naujos knygos, leidiniai

Lietuvos hidrobiologų draugija išleido Valdo Gečo knygą "Žeimenos vingiuose". Jos autorius plačiai nušviečia žuvininkystės raidą ir dabartį rytinėje Lietuvoje -Švenčionių ir Ignalinos rajonuose.

Švariausia ir ir įspūdingiausia to krašto upė - Žeimena. Pagal gimtinės vandenų kvapą  čia, į tas pačias vietas, kur gimė, vėl į Žeimeną neršti plaukia lašišos ir šlakiai.

Žeimena teka Švenčionių ir Vilniaus rajonais, pro smėlėtus pušynus, pakely palikdama daugybę vingių, skardžių ir senvagių. Tie  nepakartojami Źeimenos upės vingiai, skardžiai, nuo krantų palinkę ar nuvirtę. į upę medžiai , vaizdingi slėniai , smėlėtas dugnas, rėvos suteikia upei  ir visam kraštovaizdžiui didingumo ir paslaptingumo.

Žeimenos upė turi daug intakų: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga, Jusinė, Mečanka. Dėl ežerų, įtekančių upelių, šaltinių, Žeimena ištisus metus vandeninga ir srauni.

Nuo 1974 m. Žeimenos upė - ichtiologinis draustinis. Šiuo metu į ichtiologinį draustinį patenka Žeimenos ir jos intakų (Lakajų, Peršokšnos, Sarios, Meros upių) vagos bei 50 metrų pločio pakrantės ruožai abipus upės.

Draustinyje saugomos lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių nerštavietės. Draustinyje aptinkamos 33 žuvų ir apskritažiomenių (upinių nėgių) rūšys. Labiausiai paplitusios yra šlakys, upėtakis, srovinė aukšlė, paprastasis  kūjagalvis.. Rudenį į upę atplaukia neršti lašišos ir šlakiai. Lašišos neršia tik pačioje Žeimenoje ir ilgiausiame jos intake Meroje, o šlakių negausiai pasitaiko beveik visose draustinio upėse. Be praeivių lašišinių žuvų draustinyje gyvena 11 saugomų źuvų rūšių: ūsoriai, žiobriai, kartuolės, upinės nėgės,saulažuvės, kršliai, srovinės aukšlės, margieji upėtakiai, kirtikliai, vijūnai.

Pasak knygos autoriaus V. Gečo, taip jau istoriškai susiklostė, šiame vandeningame krašte, nuo Žeimenos iki Dysnos upių takoskyros, nuo Žeimenos upės ištakų iki susiliejimo su Neries upe, pakraščiuose  kūrėsi ir veikė žuvų žvejybos artelės, žuvų ir vėźių supirktuvės, žuvų auginimo ūkiai, žuvivaisos įmonės.

Knygoje pateikti istoriniai faktai, žmonių prisiminimai, pasakojimai apima laikotarpį nuo buvusių Pabradės ir Bajorėlių dvarų laikų iki šių dienų.

Autorius V. Gečys knygoje plačiai aprašo kaimus - senąją ir naująją Meškerine, senų žmonių prisiminimų turtingą Mažalotę, kitus kaimelius, viekiemius, tais laikais buvusiais palivarkais.

Nemaża dalis knygos skirta ir Ignalinos rajone kadaise buvusiems ir esamiems źuvininkystės ūkiams, kurių vandens šaltiniai vienaip arba kitaip siejasi su Žeimenos upės baseinu. Tai Dūkšto źuvininkystės ūkis, Ignalinos žuvininkystės ūkis,  Ignalinos žuvivaisos įmonė,  jų savotiškos istorijos, parodomi juose dirbantys žmonės.