Naujos knygos, leidiniai

Neseniai kolega Povilas Lapeikis padovanojo naują savo knygą „Dedikacijos". Jos priešlapyje jis rašo: „Esu nebe jaunas. Nueitame kelyje sutikau daug žmonių, praturtinusių mane maloniais įspūdžiais, prisiminimais, žiniomis ir išmintimi. Už šį neįkainojamą turtą visiems jiems esu dėkingas. Atsilyginti galiu tik padėkos ir pagarbos žodžiais, kuriuos išreiškiau eilėraščiais. Daugelis jų išspausdinti seniau išleistose mano knygose, kitos įdėtos į šią". Taigi septynioliktąją savo kūrybos knygą P. Lapeikis paskyrė giminėms, draugams, bičiuliams ir kolegoms. Aišku, malonu, kad tarp tų kolegų atsidūriau ir aš, bet rašau ne todėl, kad, kaip sakoma, ranka ranką plauna. Tiesiog esu sujaudintas bičiulio gesto - ne taip dažnai šiais ego laikais sulauki pažįstamų atidos, pagarbos, tikro nuoširdumo. Tuo alsuoja Povilo knyga, ji nedidukė - 47 puslapių apimties, bet didi savo kilnumu. Kaip jis pats rašo,

Gyvenimas velniškai bėga, 

kada jau senatvės kely. 

Jaunystę matai tik per miegą, 

žinia, jei užmigti gali.

Pramerkiu akis ir galvoju,

ką veikia jaunystės draugai.

Džiaugiuosi, jei juos susapnuoju,

ir džiaugsmas išlieka ilgai.

Palaima užplūsta man širdį,

sulaukus žinutės mielos,

kad vis dar kai kas mane girdi

iš tos jau senjorų kartos.

Pirmąją savo knygutės dedikaciją Povilas skiria pusseserei Elvyrai Drazdauskienei, pokaryje nužudytos mamos brolio ir jo žmonos, bežemių kaimo darbininkų dukrai. Šį eilėraštį, kupiną pokario skausmo, autorius pernai skaitė prie pusseserės kapo duobės. Leidinyje spausdinami eilėraščiai, skirti ir klasės, ir kurso draugėms, ir Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai Rimai Baškienei, ir literatūros kritikui, rašytojui, leidėjui Stasiui Lipskiui, ir istorikei, literatai Elenai Treinienei bei rašytojui, ilgamečiam Lietuvos akademinio dramos teatro direktoriui Pranui Treiniui, ir žurnalistams Povilui Masilioniui, Juliui Norkevičiui, Dalinai Rupinskienei, istorikui Zenonui Pilkauskui... Visų nebevardinsiu, - jų knygelėje paminėta iš viso 23, tegu nepaminėtieji neužsigauna - jie patys save ras pagirtus, nes autorius dovanojo šią knygelę visiems, kam skirtos dedikacijos. Paminėsiu tik dar vieną - žinomą grafikę Aušrą Čapskytę, nuolatinę Povilo knygų iliustruotoją, kuriai jis niekada įvairiomis progomis nepamiršta padėkoti. „Dedikacijos" nuo pat viršelio iki paskutinio puslapio išmargintos Aušros piešinukais, sukuriančiais jaukią atmosferą ir gražiai derančiais prie leidinio temos.

Į pavasario padangę plasnoja P.Lapeikio nuoširdžios knygutės viršelio balandžiai. Sėkmingo kūrybos skrydžio linkiu ir jos autoriui mielam kolegai Povilui.