Naujos knygos, leidiniai

Vilniuje veikianti leidykla "Litera" išleido Jono Kiriliausko , Šiaulių r. Kuršėnuose dirbančio ir kuriančio rašytojo, istoriko, kultūrininko pažintinę knygą "Visi keliai veda į Kuršėnus".

Be jos, J.Kiriliauskas jau yra išleidęs keturias knygas: ese rinkinį "Savęs okupacija", novelių rinkinį "Ženklai", istorinę knygą "XIX a.- XX a. pirmosios pusès Kuršènai, laikas ir žmonės" ir "Kuršėnų bibliotekos istorija (žmonės, knygos, laikas.)

Be to, Jonas Kiriliauskas yra šešių knygų bendraautorius.

Savo kūrybą ir istorijos tyrinėjimus yra publikavęs leidiniuose "Literatūra ir menas", "Šiaurės Atėnai", "Šiaurės Lietuva", "Šiaulių kraštas", interneto dienraštyje bernardinai lt.ir kt.

Naujojoje knygoje J. Kiriliauskas, remdamasis archyvine medžiaga, siūlo skaitytojui pakeliauti per istorinį ir kultūrinį Kuršėnų kraštovaizdį.

Kadangi įvairiais istorijos laikotarpiais Kuršėnai buvo nemažas administracinis ir kultūrinis centras, autorius, vesdamas skaitytoją į Kuršėnus, pasakoja kraštui svarbias istorijas. Kelionė baigiasi prie miesto, nors kartais miesto riba peržengiama - juk tai pasakojimas apie Kuršėnus.

Knygos personažai yra ne tik žmonės, nes čia pasakojama apie miestelius, kaimus, esamus, išnykusius ar besibaigiančius griūti dvarus.

Knygos pasakojimas apima laikotarpį nuo XX amžiaus (kai kada šiek tiek "nutolstama" iki ankstesnių laikų, kiek reikia pasakojimui) iki XX amžiaus pirmos pusės, nors kartais persikeliama ir į pokarį , kai to reikalauja siužetas.

Be įvairių informacijos šaltinių, kita svarbi grupė yra prisiminimai. Kai kurie, pavyzdžiui 1959 metais išleisti D. Budino prisiminimai, šiandien yra tapę bibliografine retenybe. Įdomūs ir poeto Tomo Venclovos senelio Merkelio Račkausko "Užrašai"... apie šias apylinkes, buvusio Lenkijos prezidento B. Konarovskio giminaitès iš Šaukènų Magdalenos Nalęcz-Gorskich Komorovskos prisiminimai "Sugrįžimas į Žemaitiją".

Pasinaudota ir tokiais prisiminimais, kurių dar neatrado anksčiau apie Kuršėnus ir ju apylinkes rašę autoriai. Galima paminėti lenkiškus mūsų kraštiečių, kuršėniškių, prisiminimus, pavyzdžiui ne kartą knygoje cituojamo E. Žagelį, kaip pseudonimu pasirašinėjo Edmundas Jokubauskis iš Ketūnų ir Čiuinių dvaro - tai jo 1988 metais Paryžiuje išleisti "Gawędy o Polakach na Kowienszyzne", kur labai spalvingai pasakojamaapie tarpukario Kuršėnus ir jų apylinkes, apie anksčiau čia gyvenusius žmones, jų darbus.

Knygoje rašoma , kad sraunia srove neša vandenis Ringuva į Ventą, ypač už Gedinčių kaimo, jau bebaigdama savo 37 kilometrų žygį nuo ištakų prie Pataičių apylinkių, visai prie Šiaulių miesto pašonės.

Su Kuršėnais susiję daug žinomų žmonių - poetų, mokslininkų, dvasininkų. Paminėtini poetai Stasys Anglickis, Vacys Reimeris, Valerija Valsiūnienė.
Keliaudami į senąsias miesto kapines, įžengę pro centrinius vartus, kylame savotišku panteonu, XIX amžių menančiais paminklais, prie kurių palaidoti žmonės, daug nusipelnę Kuršėnams ir jų apylinkėms.
Kairėje pusėje matome ir lenkiame galvą prie klebono Mykolo Laucevičiaus (1800-1878) kapo. Tikrai buvo neeilinė asmenybė iš galingos ir plačios Laucevičių giminės. Mykolo Martyno Laucevičiaus senelis Dominykas paveldėjo Rapaičių ir Smilgių dvarus, paskui juos. paveldėjo Feliksas Laucevičius, Kuršėnų klebono tėvas. Smilgiai ir Rupaičiai Kuršėnams davė žymiausią XIX amžiaus parapijos kleboną. Jį gerbė ir lankė pats Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, ne tik lankė, bet ir pavertė literatūros personažu knygoje "Palangos Juzė".
Vėliau tokio garsumo kleboną Kuršėnai turėjo beveik po 50 metų, kai čia buvo atkeltas Vacovas Dambrauskas, pas kurį irgi mėgo lankytis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, aprašęs jį savo prisiminimuose (istorija kartojasi).
Kitas garsus klebonas Antanas Eidimtas parašė, ko gero, pirmąją lietuvišką knygą Kuršėnuose, nors visą savo gyvenimą kovojo su naująja lietuvybe, t.y. su litvomanais.
Jo padėjėjas buvo kunigas altarista Antanas Bžezinskis (miręs 1915), kaip parašyta ant antkapio, ilgai gyvenęs Paryžiuje, bet čia mėgęs įdavinėti žandarams lietuvius knygnešius, daraktorius, socialistus.
Negalima užmiršti kalendorininko Lauryno Ivinskio (1811-1881).
Žvaigždė savo gyvenimo darbais ir santykiu su Kuršėnais yra kalbininkas, profesorius Vytautas Vitkauskas, visą gyvenimą nenutraukęs ryšių su gimtuoju miestu, jo biblioteka, visą laiką tarsi buvęs čia ir čia parvykęs praleisti paskutinių savo dienų.
Baigiant šį rašinį autorius negali susiturėti nepasakęs, kad abu jo seneliai iš mamos pusės buvo gryni Gedinčių kaimo žmonės, ten gimę, užaugę ir išėję ilsėtis senosiose Kuršėnų kapinėse. Šiame vaizdingame pamiškės kaime prabėgo ir mano vaikystė, jaunystės metai, susidurta su karo baisumais. Ilgametis Gedinčių urėdijos eigulys Izidorius Ratinas išmokė savo anūką meilės gamtai, pagarbos žmonėms.