Mūsuose ne tiek daug poetų, į savo kūrybos eilėraščius sugebančių grakščiai priglobti įvairiaspalvio mūsų gyvenimo temas. Vienas tokių - rašytojas-publicistas, žurnalistas,poetas Romas Sadauskas.

Jo kūrybinėje kraitelėje apie 20 knygų. Šiomis dienomis vilniškė LŽS nario, rašytojo Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" išleido jo eilėraščių knygą "Baltas popieriaus lapas". Joje ne viena dešimtis įsimintinų eilėraščių apie tėviškę, meilę, patirtas nuoskaudas, neįgyvendintas svajones.

Poetas nemažai posmų paskyrė meiles jausmams. Eilėraščiuose "Visko dar bus", "Žodžio neišmesi", "Ant ežerėlio rymojau" sakoma, kad reikia tikėti geresnio likimo perspektyva.

Kita vertus, ši knyga nėra apiberta vien linksmomis, šviesiomis spalvomis. Poetas labai nusivylęs dabartine padėtimi gamtosaugos srityje, naikinamais miškais, vandenų beatodairiška tarša.

Niūria nuotaika dvelkia eilėraštis "Skelbimas", kuriame ironiškai siūloma pirkti Lietuvą su jos kol kas žaliais miškais, ežerais ir upėmis, žmonėmis ir vaikais.

...superku lietuvą

su žeme

(moku brangiau)

ir be žemės

su žmonėmis

(pigiau)

ir be jų

superku

su ežerais ir upėmis

(brangiausiai)

su dangumi

įskaitant žvaiždes

ir debesis)

superka lietuvą

su tavimi

ir tavo vaikais

(pigiausia)

bene

jau parsidavusiais

perpirkliams

nupirksiantiems viską

urmu iš mano rankų

(mokėsiantiems brangėliau

negu aš jums moku)

taigi

superku lietuvą

kol jos dar esama

(nenumiškintos

neužasfaltuotos

pirmapradės)

superku lietuvėlę

kol

parduodančių į valias...

Švelni būties nostalgija dvelkia iš kito autoriaus eilėraščio "Visko dar bus":

...RAŠTE pasakyta

jog

viskas praeina

tai jau tikrai

nušokavo vaikystė

prašuoliavo jaunatvė

tarsi nebūta

brandos dienų

ne kur pasidės

kaip nors kads nors

praslinks ir senatvė

tai ne kitaip

visko dar bus

ne kitaip

dar pagyvensime

dar paūšime

jeigu belaukdami

kuris

nepalūšime

meile mano

vienatine

mano drauguže...

Poeto R.Sadausko kūriniai pastebėti ne tik mūsų šalyje. 1986 metais jis pelnė Japonijos vaikų literatūros asociacijos premiją.

Kaip sakė poetas savo interviu žurnalistei Daivai Červokienei, jam įdomiausi buvo ir tebėra paprasti žmonės. Teko klausytis įvairių profesorių, bet įdomiau kalbėti su pamiškėje gyvenančiais boba ar diedu, kurie pasisėmę išminties iš gamtos. Žiemomis užpustyti, iš trobos išeiti negali, o tokio blaivaus proto, nuskaistėję, nors su įvairiomis ydomis, nešvarumais, bet jų, žmonių nuo žemės , esmė gryna, švari.

Pasak R. Sadausko, tai jam atrodo svarbiausia - ta gamtos išmintis. Knygų yra daug skaitęs, ir žemė asocijuojasi su jomis.Eini ir užtinki - arimas, šviežiai atversta žemė, su savo vos juntamu kvapu, jam tai -žemės knyga.

A. de Sant Egziuperi pastebėjo: "Visi mes iš savo vaikystės". Labai tai jaučiu, sako R. Sadauskas. Tie kaimo žmogeliai, kuriuos mes paliekame, parbėgę prie šilto radiatoriaus lieka ten ir rudenį,žiemą, gyvena, dirba, po purvynus braido, ir nieko baisaus, pavasarį randame raudonais skruostais - toks jų gyvenimo tikrumas...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-02-23 13:59

Atgal