Kitu kampu

MERGINA SU DRAKONO TATUIRUOTE

Filmo herojė yra garsi švedų žurnalistė My Vingren, jau dešimt metų tirianti kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą. Ji, sukūrusi netikrą profilį, prisijungė prie „Telegram" tinkle veikiančios privačios dešiniųjų ekstremistų grupės „Šiaurės Federacija" , kurios tikslas - tik baltaodžiams skirta Skandinavija. Filme pasakojama, kaip ji, naršydama įvairiuose socialiniuose tinkluose, naudodama veido atpažinimo programėles, stebi vieną grupės vadovą Vincentą, aiškinasi jo tapatybę ir narplioja klausimą, ar jis veikia iš įsitikinimų, ar dirba šį darbą vardan pinigų. Žurnalistė atrado jo saitus su Rusija ir privačia karine grupuote „Wagner", konfliktiškus ir smurtinius ryšius su moterimis.

DAUGIAU TYRINĖTOJŲ

M. Vingren kalbina ir kitus neapykantos kalbos tyrinėtojus. Keliuose filmo epizoduose kalba Anika Collier Navaroli, buvusi „Tviterio" komandos, kūrusios kanalo darbo taisykles, atstovė. 2021-ųjų sausio 6-osios riaušių išvakarėse ji atkreipė kolegų dėmesį į D. Trumpo žinutę, kuria jis dalijosi su savo rėmėjais: „Ateikite sausio 6-ąją, bus audringa." „Tviterio" vadovybė atsisakė pašalinti žinutę, ir kitą dieną įvyko maištas, žuvo žmonių.

Pasak A. C. Navaroli, pastebima aiškus ryšys tarp nužmoginančios kalbos internete ir smurto realybėje. Jos nuomone, amerikietiškosios žodžio ir išraiškos laisvės, kurią apibrėžia pirmasis konstitucijos pakeitimas (US Constitution First Amendment), paplitimas pasaulyje yra ydingas reiškinys, didinantis susipriešinimą ir poliarizaciją.

Savo stebėjimus ir išvadas pristato ir Deitono universiteto profesorius Artas Jipsonas, JK Centro prieš skaitmeninę neapykantą direktorius Imranas Ahmedas.

LAUKIA IR DISKUSIJA

Pasibaigus filmui šio teksto autorei galvoje vis sukosi mintis apie filmuoto vaizdo paveikumą - jei skaitytume išsamų rašinį apie M.Vingren žurnale, tegul ir su keliais komentarais, poveikis būtų mažesnis. Net ir keturių straipsnių ciklo - be žurnalistės filme dar kalba trys neapykantos kalbos tyrinėtojai, kurių istorijas būtų galima išplėtoti - poveikis vis tiek būtų mažesnis. Ar ne todėl rašytinė žiniasklaida taip traukiasi į užribį?

Beje filmas „Nulaužti neapykantą" festivalyje "Nepatogus kinas" buvo parodytas ne kartą.

Spalio 24 d. šis filmas taps atspirties tašku pokalbiui apie radikalumą ir dezinformaciją. Jame dalyvaus Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, Pilietinio atsparumo iniciatyvos įkūrėjas Lukas Andriukaitis, diskusiją moderuos žurnalistė, LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė. Diskusijoje bus keliami klausimai: kaip atpažinti ir demaskuoti propagandos mechanizmus, kokie „Rusiškojo pasaulio" naratyvai šiandien aktyviausiai veikia informacinėje erdvėje, kodėl melas ir neapykanta taip lengvai randa auditoriją, o kiekvienas paspaudimas internete generuoja tiek finansinę, tiek politinę galią bei kaip visuomenė, politikai, žurnalistai ir tyrėjai gali stiprinti atsparumą propagandai?