Kitu kampu

Anksčiau funkcionavęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės greta savo skyrių ir poskyrių buvo įsteigęs ir Ryšių su bendruomenėmis poskyrį, kuriam teko vadovauti ir rūpintis pasaulio lietuvių susivienijimais. o jų būta ne vieno šimto. Tačiau kalbėtina apie tuos, kurie dabar girdi nenuilstančiai kaukiančias sirenas, tankų vikšrų džergesį, smingančių bombų švilpesį. Apie Ukrainos lietuvius prieš dvidešimt metų.

Pasak Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos, Ukrainoje gyvena apie 7000 lietuvių. (www.aidas.lt/lt/visuomene/article/18076-12-16-kijeve-ukrainos-lietuviu-bendriju-pirmininku-susitiki). Be abejo, aktyviojoje veikloje dalyvauja kur kas mažiau jų.

2002-aisiais metais departamentui pateiktais 11-os Ukrainos lietuvių susivienijimų duomenimis, jų būta 675 narių: Belaja Cerkvėje (30 narių), Charkove(25), Dnepropetrovske (12), Kyjive (160), Lvive (97), Vinicoje (33), Zaporyžėje (70), Kryme (176), Kyjivo jaunimo sąjungoje (30), Lvivo jaunimo sąjungoje (17), Labdaros fonde ryšiams tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinti (25).

Lietuviško žodžio, papročių, istorijos mokytąsi Kijevo (25 mokiniai), Lvovo (21), Vinicos (18), Zaporožės (28), Simferopolio (45) lituanistinėse mokyklose, kuriose dirbo 10 mokytojų.

Džiaugėmės, kad lietuviškuoju folkloru (dainomis, šokiais) vietos gyventojus džiugino Kijevo lietuvių folkloro ansamblis „Viltis", Kijevo lietuvių jaunimo šokių ansamblis, Lvovo lietuvių folkloro ansamblis „Vilija, Lvovo lietuvių jaunimo estradinis ansamblis „Gintaras", Lvovo lietuvių vaikų ansamblis „Saulutė", Vinicos lietuvių kutūros ir istorijos centro folkloro anasmblis „Skrydis", Zaporožės lietuvių folkloro ansamblis „Ramunėlė", Krymo lietuvių folkloro ansamblis. Visiems neišdildomą įspūdį paliko Donecke organizuotas lietuvių dainų ir šokių festivalis, Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalis, vykęs 2002 metų birželio 8 d. Kijevo centriniame parke. Visa tai atsispindėjo ne tik departamentui pateiktose ataskaitose, bet ir Lietuvos Respublikos periodinėje spaudoje bei, kas gal ir svarbiausia, lietuvių bendruomenių spaudoje: Krymo lietuvių kultūros draugijos laikraštyje „Tiltas" (red. Valentina Marija Loginova), Lvovo LKD „Požiūryje". Vartai juos ir praslenka šviesūs vardai: Vidas Labalaukis (Belaja Cerkiv, Valentina Marija Loginova (Krymas), Aleksandras Žukaitis (Nikopolis), Vytautas Naruševičius, Beata Beliavciv, Danutė Čornij, Marina Trocenko (Lvivas), Regina Falkevič (Zaporižė), Alfonsas Petrauskas, Juozas Valteris, Rūta Malikėnaitė, Violeta Jančiuk, Dalia Makarova, Oksana Gunina, (Kyjivas), Marija Šulga (Charkivas), Valdas Ladavičius (Donbasas) ir dar daugelis kitų, kurie buvo (kai kurie ir dabar yra) neoficialūs Lietuvos ambasadoriai Ukrainoje.

Aišku, kad ir susivienijimams, ir švietimui reikėjo padėti. Ir padėjome: jų pateiktiems projektams per 1998-2002 m. skyrėme daugiau nei šimtą tūkstančių litų, kurie panaudoti tautiniams drabužiams, muzikos instrumentams įsigyti, pašalpoms meno vadovams, įvairiems renginiams, lietuvių jaunimo stovykloms organizuoti, spaudai, švietimui remti, organizacinėms reikmėms ir kitkam.

Dabar, karo audroms siaučiant, daugelis čia paminėtų (ir nepaminėtų) asmenų pasiliko kartu su savo antrąja Tėvyne, nes vėlgi ne vieno jų vaikai ir anūkai gimė būtent čia, Ukrainoje, dabar Putino niekinamoje, niokojamoje bei prievartaujamoje šalyje.