Kitu kampu

Jonas Vėlyvis

Socialinių mokslų daktaras,

LŽS ir NŽKA narys

Dabar, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) Tarybai, manau, jog atsiras daugiau žurnalistų, norinčių pabendrauti su kitų ES šalių valstybių institucijomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad kiekviena šalis švenčia skirtingas šventes, todėl kad nereikėtų veltui belstis į uždarytas duris, ES oficialus leidinys skelbia šventadienių dienas.

Perskaitęs pranešimą apie ES šalių šių metų šventines dienas prisiminiau dar ir kai kuriuos ginčus mūsų Seime dėl šventinių dienų didinimo. Vieni seimūnų tikindavo kitus, kad kuo daugiau šventinių dienų, tuo skurdesnis bendrasis vidaus produktas (BVP), vis mažiau biudžeto pajamų. Kiti atsakydavo, kad kitos šalys turi nemažiau švenčių kaip ir mes. O žurnalistai kartais palaiko vienus, kartais -  kitus. Tad ar yra koks nors ryšis tarp BVP ir švenčių kiekio ir ar visos ES šalys turi sutampančias dienomis šventes ir vienodą jų kiekį?

Kad būtų aiškiau, pagal minėtą pranešimą surikiuojame ES šalis pagal šventinių dienų kiekį, t.y. daugiausia švenčiančioji šalis viršuje, o toliau šalys mažėjančia tvarka.

(Beje, šia lentele, manyčiau, gali naudotis ne tik žurnalistai, bet ir kiti, norėdami lankyti artimuosius ar naujus draugus. Lentelės eilutės pirmasis skaičius yra mėnesio diena, o antrasis po taško - mėnuo),

Pateikti skaičiai rodo didelį švančių ir jų kiekio įvairovę. Belgija nepalyginamai šventiškiausia už kitas šalis. Pavyzdžiui, jos gyventojai beveik net tris kartus (20 dienų) daugiau metuose švenčia negu tulpių šalies - olandų ir koridos šalies - ispanų - gyventojai. Ar nevertėtų prie posakio „Ramus kaip belgas" pridėti dar ir tokį: „Švenčiu kaip belgas?" Ir dar viena mintis: atrodo, jog Briuselio pasirinkimas ES būstinei turėjo įtakos švenčių gausumas.

Skaitytojas pastebės, jog lentelėje nėra Didžiosios Britanijos. Kodėl? Ogi todėl, kad joje Uelsas ir Anglija, Šiaurės Airija ir Škotija turi savas šventes, kurios pateiktos žemiau.

Manau, jog reikia pripažinti, kad Didžioji Britanija apskritai pagal šventinių dienų kiekį yra šventinių dienų mažumos grupėje kartu su Vokietija ir Portugalija - po 9 švenčių dienos metuose.

Dvidešimt septynios ES šalys pagal šventines dienas rikiuojasi nuo 20 dienų iki 7 dienų. Šventinių dienų vidurkis kiekvienai šaliai yra 12 dienų.

Lietuva (66 proc. ES vidurkio) su Kipru (94 proc. ES vidurkio) užima ketvirtąją vietą pagal šventinių dienų kiekį - po 15 šventinių dienų, nors ne visos švenčių dienos sutampa. Tad galime daryti išvadą, jog Lietuva orientuojasi į švenčiančius belgus.

Šventinių dienų sąsaja su BVP

Kolegoms žurnalistams priminsiu, jog BVP vienam gyventojui dažniausiai naudojamas šalies gerovei įvertinti ir yra ekonominės veiklos vertinimo kriterijus. BVP apibūdinamas kaip visų sukurtų prekių ir paslaugų vertė, atėmus prekių ir paslaugų, naudojamų joms kurti, vertę. Paprastai BVP vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios standartais, apimties indeksas pateikiamas lyginant su Europos Sąjungos (ES 27) vidurkiu (ES 27 = 100). Jeigu šalies indeksas yra didesnis nei 100, tokios šalies BVP vienam gyventojui lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, ir atvirkščiai. Pagrindiniai rodikliai pateikiami perkamosios galios standartu, kuris panaikina kainų lygių skirtumus ir leidžia atlikti realius BVP palyginimus tarp šalių.

Pirmiausia patikrinsime, ar daugiausiai šventinių dienų turinti Belgija sukuria didžiausią BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pažiūrėkime į žemiau esančią lentelę, kurioje išrikiuotos šalys, sukuriančios BVP daugiau ES vidurkio. Šiuo metu Italija turi ES vidurkį.

Matome, jog didžiausią BVP Sąjungoje sukuria ne Belgija, bet šalis, kuri švenčia perpus mažiau - 10 dienų metuose. Liuksemburgo BVP vienam gyventojui fenomenaliai yra didžiausias tarp visų 27 ES šalių ir daugiau nei du su puse karto viršija ES-27 vidurkį. Koks tai fenomenas ir kokiomis pastangomis jis sukurtas? Eurostatas labai didelį Liuksemburgo BVP vienam gyventojui dalinai paaiškina šios šalies ekonomikos ypatybe: joje dirba (ir atitinkamai prisideda prie BVP) daug kitų šalių piliečių, neįrašomų į Liuksemburgo nuolatinių gyventojų skaičių.

Kai skaitai tokį vertinimą, nejučiomis kyla vidinis klausimas: o kokios šalies ir kiek lietuviai emigrantai didina jų BVP? Jeigu būtų mano valia, ieškočiau tokių šalių ir tarčiausi dėl tokių šalių tam tikrų investicijų Lietuvon todėl, kad mūsų imigrantai didina jų BVP. Bet gal Liuksemburge žmonės našiau dirba? Juk darbo intensyvumas be abejonės didina BVP.

Tad Liuksemburgas, sakytume, yra „netipiška" ES šalis. O kitos ką rodo? Ogi tai, kad Olandija, švenčianti mažiausiai, t.y. tik 7dienas metuose viršija sąjungos BVP vidurkį beveik trečdaliu, Vokietija, švenčianti 9 dienas  viršija sąjungos vidurkį penktadaliu, Airija, švenčianti 10 dienų  viršija sąjungos vidurkį vos ne trečdaliu.

Taigi nuomonė, jog šventinės dienos mažina BVP yra patikimesnė, negu atvirkštinė. Beje, ramus ir dažnai švenčiantis belgas darbščiam vokiečiui gali šitaip pasigirti: „Mes dvigubai daugiau dienų švęsdami negu jūs, sukuriame tą pačią gerovę kaip jūs papildomai dirdami 11 dienų!"

Taigi Belgija, švęsdama 20 dienų metuose pagal BVP vienam gyventojui apytikriai susilygina su Vokietijos,  Danijos, Austrijos ir Švedijos BVP ir apie 20 proc. viršija ES vidurkį. Tad belgams galioja nuomonė, kad kuo daugiau švenčiama, tuo šalis turtingesnė. Tačiau Vokietijos,  Danijos, Austrijos ir Švedijos šventinių dienų skaičius įtvirtina priešingą nuomonę: kuo mažiau švenčių, tuo turtingesnė šalis.

Taigi išvada tarp švenčių kiekio ir šalies turtingumo toks: vargingesnės šalys linkusios daugiau linksmintis šventėse negu turtingesnės šalys.

Kolegoms žurnalistams priminsiu, kad Didysis lietuvių kalbos žodynas žodį šventadienis tarp kitų reikšmių aiškina ir šį: tinginys, dykūnas ir pateikia tokią liaudies išmintį: Šventadiẽniui gardžiai valgyt, gražiai nešiot, o ne darbas dirbt.

Lietuva yra ženkliai žemiau pagal BVP ES vidurkį, bet aukščiau tarp linksmesniųjų šalių.

Tad nors tiek smagiau, jog kažkur kitur neatsiliekame. Tai dėrėtų žinoti ir žurnalistams.

Rubrika "Kitu kampu" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.